Sintetinė chromosoma buvo įterpta į mielių ląstelę, o šios procedūros sėkmę rodo faktas, kad pakeistos ląstelės funkcionavo kaip įprasta, rašoma tarptautinės tyrėjų grupės straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science“.
„Mūsų tyrimais nukreipia sintetinės biologijos (būsenos) rodyklę iš teorijos į tikrovę“, – sakė Niujorko universiteto Sisteminės genetikos instituto direktorius Jefas Boeke’as, kuris buvo šios mokslininkų grupės narys.
Mielės yra gerai ištyrinėti organizmai, priskiriami prie eukariotų – sudėtingos sandaros organizmų, kurių ląstelėse yra membranomis apgaubtas branduolys ir kitokių darinių.
Prie eukariotų priskiriami visi augalai ir gyvūnai, įskaitant žmones.
Dirbtinių chromosomų anksčiau buvo sukurta bakterijoms, kurių ląstelės neturi branduolio ir yra paprastesnės sandaros. Tokie organizmai sudaro vaidinamąją prokariotų grupę.
Alkoholinį rūgimą sukeliančios mielės naudojamos maisto, biodegalų ir farmacijos pramonėje, o tyrėjai mano, kad šie organizmai galėtų būti veiksmingesni, pertvarkius jų genomą.
J.Boeke’as ir jos komanda nustatė tikslią vienos iš 16 mielių chromosomų sandarą, vėliau ją pertvarkė, pašalindami besikartojančius ir rečiau naudojamus DNR fragmentus.
Galiausiai mokslininkai sukūrė sintetinę tokios pertvarkytos chromosomos versiją, sujungdami atskirus nukleotidus – genų chemines sudedamąsias dalis, kurie yra pagrindiniai DNR ir chromosomų elementai. Visas organizmo genų rinkinys vadinamas genomu.
„Tai labiausiai pakeista chromosoma, kokia kada nors buvo sukurta, – sakė J.Boeke’as. – Atlikome daugiau nei 50 tūkst. pakeitimų tos chromosomos DNR kode, bet mūsų mielės tebegyvuoja. Tai nuostabu.“
Mielės turi apie 6 000 genų – chromosomų elementų, kuriuose saugoma informacija, reguliuojanti ląstelių gyvybines funkcijas. Apie trečdalis tų genų yra tokie patys kaip žmonių.
