Anot tyrimui vadovavusio Utrechto universiteto (Nyderlandai) geologo Douwe van der Meero, atmosferoje atsidūręs milžiniškas šių dujų kiekis Juros periodo metu Žemę pavertė ypač drėgnu ir tvankiu šiltnamiu.
Mokslininkai savo veikloje pritaikė naujausią vizualizavimo metodą – seisminę tomografiją ir tokiu būdu atkūrė prieš 250 mln. metų atmosferoje vyravusių anglies dvideginio dujų emisijų skaičių. Išvadas tyrėjai priėjo analizuodami žemės drebėjimų bangų kelionę planetos paviršiumi ir sudarydami Žemės gelmių struktūrinius vaizdinius.
„Šis metodas analogiškas kompiuterinės tomografijos metodui medicinoje, – aiškina D.van der Meeras. – Kai taip tiksliai galime užfiksuoti seisminių bangų apkeliavimo aplink Žemę laiką, įmanoma sukurti tam tikrą Žemės greičio modelį, pagal kurį atokesni regionai yra tankesni, o vėsesnės tektoninės plokštės nugrimzta į Žemės gelmes.“
Tyrimo tikslas – pademonstruoti, kokią įtaką anglies dvideginio emisijų pokyčiams turėjo prieš 250 mln. metų vykę tektoninių plokščių pasikeitimai. Kuo giliau pavyksta pažvelgti į Žemės gelmes, tuo į senesnius laikus sugrįžtama. „Mums pavyko pasiekti tokį svarbų žilos senovės periodą, kai pradėjo skilti Pangėjos superžemynas“, – pabrėžia tyrimo autorius.
Skenuodami Žemės gelmes tyrėjai surado tektonines plokštes, kurios į planetos gelmes nugrimzdo prieš 250 mln. metų. Tada jie išmatavo jų parametrus ir apskaičiavo, kad Žemė anuomet anglies dvideginio išskirdavo dukart daugiau nei dabar.
Gautus skaičius tyrėjai pritaikė plačiai naudojamam paleoklimatiniam modeliui – kad būtų galima nustatyti, kaip kilo visų vulkaninių anglies dvideginio emisijų lygis atmosferoje. Kadangi anuomet Žemėje būta mažiau augalijos, bendras anglies dvideginio kiekis atmosferoje šiandieninį kiekį viršijo maždaug 5 kartus, mano mokslininkai.
Šie skaičiai yra gerokai didesni už skaičius, gautus devintame ir dešimtame XX a. dešimtmečiuose atliktų tyrimų metu. Tada mokslininkai skaičiavo remdamiesi netiesioginiais jūros lygio kitimo duomenimis. Nuo tada mokslininkų supratimas apie Žemę gerokai patobulėjo ir tyrėjai suprato, kad senesni vertinimai gali būti netikslūs.
„Didžiuliai anglies dvideginio kiekiai atmosferoje turėjo milžiniškos įtakos ir planetos klimatui, ir florai, ir faunai, – apibendrino D.van der Meeras. – Vis dėlto žmonija dabar anglies dvideginio į atmosferą išskiria daugiau nei anuomet ugnikalniai. Mes planetos klimatą veikiame beprecedenčiu mastu. Ar dėl to keisis klimatas? Klausti reikėtų: „Kaip keisis klimatas?“ Nes jis jau keičiasi.“
