Dar tankesnis paslapties šydas šią istoriją apgaubė pasirodžius pranešimams, kad artimieji prisiskambina dingusių keleivių telefonų numeriais, nors į skambučius niekas neatsako.
„Telefonų baterijos neturėtų veikti, jei jos būtų po vandeniu, už ryšio zonos ribų ir išsekus jų baterijoms, – samprotauja Karališkosios inžinerijos akademijos profesorius Williamas Webbas. – Tad apie trianguliacijos galimybę negali būti nė kalbos. Bet kodėl jie vis dėlto skamba? Kartais būna taip, kad geras signalas ragelyje girdimas prieš įsijungiant balso paštui.“
Vis dėlto kai kurie artimieji tvirtina, kad dingusiųjų telefonų numeriais pavyksta prisiskambinti kada panorėjus.
Keleivinio lainerio dingimą galima paaiškinti ir tyčiniu orlaivio komunikacijos instrumentų išjungimu. Inžinerijos ir technologijų instituto (IET) daktaras Martynas Thomas mano, kad lėktuvo salone įvyko staigi slėgio dekompresija, todėl pilotai ir keleiviai galėjo netekti sąmonės. Dėl tos pačios priežasties galėjo išsijungti ir ryšio priemonės. Tokiu atveju, lėktuvas autopiloto režimu be žmogaus įsikišimo galėjo nuskristi apie 3,2 tūkst. km.
Aeronautinė juodoji skylė
Dar viena galimybė – orlaivį nelaimė ištiko vadinamojoje aeronautinėje juodojoje skylėje. Anot aeronautikos specialisto, Karališkosios inžinerijos akademijos nario Stewarto Johno, orlaivius virš gyvenamų sausumos rajonų stebi radarai. Bet kai lėktuvai skrenda virš atokių regionių (pvz., centrinės Rusijos dalys arba atokios Malaizijos džiunglės), vienintelis jų stebėjimo ir sekimo būdas yra informacijos siuntimas reguliariais intervalais. Jei po paskutinio ryšio seanso lėktuvas liko ore, jis gali būti nukritęs už šimtų kilometrų nuo tos vietos, kur ieškoma jo nuolaužų.
Vis dėlto šis ekspertas yra linkęs manyti, kad lėktuve galėjo būti susprogdinta bomba. Jei būtų išmuštas stiklas ar išplėštos durys, pilotai su tokia situacija būtų susidoroję. Anot S.Johno, katastrofa turėjo būti susijusi su lėktuvo sprogimu.
„Jei lėktuvui sugedo abu varikliai, pilotui būtų likę apie 20 minučių, o tai sklendžiant iš 10 km aukščio prilygsta maždaug 110–130 km atstumui“, – pridūrė aeronautikos ekspertas.
Lėktuvą paslėpė?
Dar radikalesnė hipotezė siejama su modernaus elektroninio ginklo panaudojimo galimybe. Ši versija iškelta pasirodžius informacijai, kad dingusiu lėktuvu skrido mažiausiai 20 Teksaso valstijoje (JAV) veikiančios bendrovės „Freescale Semiconductor“ darbuotojų. Visi jie buvo gynybinių elektroninių technologijų aukštos kvalifikacijos specialistai.
Su šia versija siejama ir fantastinė galimybė, kad lėktuvas pradangintas pasitelkus „nematomumo“ technologiją, kuri išlenkia spindulius aplink objektą (pvz., lėktuvą) ir paverčia jį nematomu. Iš radarų ekranų lėktuvas galėjo dingti ir naudojant kitas signalo slopinimo technologijas.
„Visai gali būti, kad Malaizijos oro linijų skrydį „MH370“ vykdęs lėktuvas realiai egzistuojančiomis specialiomis elektroninėmis technologijomis yra paslėptas nematomumo lauku, – rašo Beforeitsnews.com. – Kaip tik tokio tipo technologijas tyrinėja ir tobulina bendrovė „Freescale Semiconductor“, o dingusiu lėktuvu skrido net 20 šios kompanijos darbuotojų.“
„Šie darbuotojai yra labai patyrę ir labai aukštos kvalifikacijos“, – patvirtino minėtos bendrovės atstovas spaudai Mitchas Hawsas.
