Lrytas.lt pateikia ištrauką iš D.Eaglemano knygos „Incognito“:
Kaip sužinoti, ar jūs rasistas
Dažnai patys nežinome, kas slypi mūsų pasąmonės užkaboriuose. Vienas šlykščiausių to pavyzdžių gali būti rasizmas.
Įsivaizduokite tokią situaciją: baltasis įmonės savininkas atsisako priimti į darbą juodaodį pretendentą, ir viskas baigiasi tuo, kad šį atvejį imasi nagrinėti teismas. Savininkas primygtinai tvirtina, kad nesivadovavo jokiomis rasistinėmis paskatomis, bet pretendentas laikosi priešingos nuomonės.
Teisėjui kyla dilema: kaip kas nors apskritai gali žinoti, kokie polinkiai slypi vieno ar kito žmogaus pasąmonėje ir kokią įtaką jie daro jo sprendimams, kai sąmoningai apie juos jis nė nenutuokia? Mes ne visada atvirai prisipažįstame, kas dedasi mūsų galvose, o iš dalies taip yra todėl, kad ne visada ir patys tai žinom. Kaip sykį pašmaikštavo Edwardas Morganas Forsteris: „Ir iš kur man žinoti, ką manau, kol neišgirdau to, ką sakau?“
Bet ar yra būdų ištirti, kas slypi žmogaus pasąmonėje, jeigu jis pats to nenori? Ar galima iššniukštinėti užslėptus įsitikinimus stebint žmogaus elgesį?
Įsivaizduokite, kad priešais jus du mygtukai ir jūsų prašoma spustelėti dešinį mygtuką, kai ekrane šmėstelės teigiamos prasmės žodis (džiaugsmas, meilė, laimė ir t. t.), o kairį – kai pastebėsite neigiamų asociacijų keliantį žodį (siaubas, šlykštumas, nesėkmė). Visiškai nesudėtinga.
Dabar šiek tiek pakoreguokime užduotį: spustelėkite dešinį mygtuką, kai tik pamatysite antsvorio turinčio žmogaus nuotrauką, o kairį – kai nuotraukoje bus vaizduojamas liesas žmogus.
Ir šįkart viskas gana paprasta. Sujunkime šias dvi užduotis į vieną: spustelėkite dešinį mygtuką, kai pamatote teigiamos reikšmės žodį arba antsvorio turinčio žmogaus nuotrauką, o kairį – kai pamatote neigiamos reikšmės žodį arba liesą asmenį. Vėliau užduotį galima dar šiek tiek pakoreguoti – šįkart dešinį mygtuką reikės spustelėti pamačius neigiamos prasmės žodį arba lieso žmogaus nuotrauką.
Gauti rezultatai gali būti nevienareikšmiai. Tiriamųjų reakcija būna kur kas greitesnė, jei šitaip dubliuotos užduoties objektai pasąmonėje tvirtai vienas su kitu asocijuojasi. Pavyzdžiui, jei žmonės, turintys antsvorio, tiriamajam pasąmoningai kelia neigiamų asociacijų, jo reakcija į antsvorio turinčio žmogaus nuotrauką bus greitesnė tada, kai ją pamačius reikės spustelėti tą patį mygtuką, kaip ir pastebėjus neigiamos prasmės žodį.
Atlikdamas bandymą, kuriame į porą sujungti priešingi elementai (liesumas ir neigiamos prasmės žodis), toks tiriamasis sugaiš daugiau laiko – veikiausiai taip nutiks todėl, kad tokia sąsaja jam sudėtingesnė. Šitoks eksperimentas gali būti pritaikytas nustatyti užslėptą nepakantumą tam tikroms rasėms, religijoms, homoseksualumui, odos atspalviams, amžiui, negaliai ar kandidatams į prezidentus.
Kitas būdas išsiaiškinti pasąmonėje užslėptus polinkius – tiesiog žiūrėti, kaip judinate kompiuterio pelės žymeklį.
Įsivaizduokite, kad sėdite prie kompiuterio, kurio pelės žymeklis paliktas ekrano apačioje, o viršutiniuose ekrano kampuose rodomi mygtukai – kairėje su užrašu „patinka“, o dešinėje – „nepatinka“. Ekrano viduryje pasirodo koks nors žodis (tarkim, religijos pavadinimas), ir jums reikia kuo greičiau spragtelėti pele pasirinktą mygtuką, t. y. atsakyti, patinka jums šio tikėjimo žmonės ar ne.
Tačiau jūs nežinote štai ko: įrašoma tiksli jūsų pelės judėjimo trajektorija ir kiekviena jos padėtis bet kuriuo momentu.
Analizuodami pelės judėjimo kelią, tyrėjai pastebės, jei jūsų motorinė sistema skatino pelę kreipti prie vieno mygtuko, bet vėliau, įsitraukus kognityviajai sistemai, pelės judėjimo kryptis pasikeitė ir buvo pasirinktas kitas atsakymo variantas. Taigi, pavyzdžiui, jei reaguodami į tam tikros religijos pavadinimą jūs ir spragtelėjote „patinka“, gali būti, kad jūsų pelė iš pradžių nežymiai pasislinko mygtuko „nepatinka“ link, o paskui pakeitė trajektoriją ir vis dėlto nukeliavo prie socialiai labiau deramo atsakymo.
Net ir žmonės, kurie yra visiškai tikri, kad nėra nusistatę prieš kurią nors rasę, lytį ar religiją, gali gerokai nustebti, o ir nustėrti, aptikę, kokios iš tiesų nuostatos tūno jų smegenyse. Kaip ir bet kurių kitų implicitinių asociacijų, šitokių polinkių sąmoninga savistaba neaptinkama.
***
Šiuo metu klausimas, ar teismai turėtų pripažinti tokius testus įrodymu, – pavyzdžiui, remiantis jais tvirtinti, kad darbdavys (užpuolikas arba žudikas) yra rasistas, – vis dar lieka atviras. Matyt, bus geriausia, jei šie testai kol kas į teisminės praktikos akiratį dar nepateks, nes nors sudėtingiems žmonių sprendimams pasąmoninės asociacijos ir turi įtakos, vis dėlto sunku nustatyti, kiek tokie implicitiniai polinkiai galiausiai lemia mūsų elgseną. Tarkim, kai kurie žmonės savo polinkį į rasizmą gali suvaldyti pasirinkdami socialiai priimtinesnius sprendimų priėmimo mechanizmus. Kita vertus, gali pasitaikyti ir atvejų, kai aršus rasistas tam tikrą nusikaltimą prieš kitos odos spalvos asmenį įvykdė dėl kokio nors kito, su rasizmu nieko bendra neturinčio, motyvo.
