Į pintis panašūs pirmieji pasaulio gyvūnai galėjo išgyventi vandenyje, kuriame buvo itin mažai deguonies. Ši mokslininkų pateikta tyrimo išvada užginčijo standartinį požiūrį, kad gyvūnų evoliucija nevyko dėl nepakankamo deguonies kiekio, tačiau patvirtina teoriją, jog pirmieji gyvūnai galėjo padėti pakelti deguonies lygį.
Danielis Millsas iš Pietų Danijos universiteto Odensėje kartu su kolegomis surinko Halichondria panicea pintis iš Danijos fiordų. Jie sudėjo šias pintis į akvariumą, iš kurio buvo pašalintas deguonis. Pintys išgyveno su 200 kartų mažesniu deguonies kiekiu, negu yra atmosferoje, iki pat tyrimo pabaigos, taip pat 10 dienų po to, kai deguonies kiekis buvo nebemažinamas. Jeigu dabartinės pintys gali išgyventi su labai mažai deguonies, ankstyvieji gyvūnai, tikriausiai, taip pat galėjo.
„Šiuo metu tebėra daug mokslininkų, kurie teigia, kad gyvūnai negalėjo pradėti klestėti tol, kol deguonies kiekis tapo pakankamai didelis, – sakė D.Millsas. – Mūsų tyrimo išvados tai užginčijo.“
Pintys prieš medūzas
D.Millsas sako, kad šis tyrimas palaiko radikaliai kitokią įvykių seką. Viena iš priežasčių, kodėl ankstyvuosiuose vandenynuose buvo tiek mažai deguonies, yra ta, kad jie buvo pilni mirusių mikrobų medžiagų, kurios suvartodavo deguonį pūdamos. Kai kurie geologai mano, kad ankstyvieji gyvūnai, tokie kaip pintys, maitinosi šia negyva medžiaga, taip padėdamos išsivalyti vandeniui. Tai, galbūt, leido didėti deguonies kiekiui vandenyje ir sukelti daug sudėtingesnių gyvūnų evoliuciją, kuriems reikėjo daugiau deguonies.
Tyrimo rezultatai sutampa su genetiniais įrodymais, pastebi Williamas Martinas iš Diuseldorfo universiteto Vokietijoje. Nors randamoms pirmųjų gyvūnų fosilijoms – 600 mln. metų, kuomet vandenynai prisisotino deguonimi, dabartinių gyvūnų DNR genetiškai taip skiriasi, kad pirmieji gyvūnai turėjo išsivystyti bent jau 100 mln. metų anksčiau, kuomet deguonies buvo daug mažiau.
Taip pat žinoma, kad ląstelių mitochondrijos, kurios gali gaminti energiją daugelyje paprastųjų gyvūnų, gali ilgai funkcionuoti be deguonies. „Tyrimas, kaip pinčių mitochondrijos elgiasi esant mažam kiekiui deguonies, gali atskleisti, kaip jos išgyveno“, – sakė W.Martinas.
Antonis Rokas iš Vanderbilto universiteto Nešvilyje, Tenesio valstijoje, sako, kad dar nėra aišku, ar būtent šios pintys buvo pirmieji gyvūnai. Praėjusių metų pabaigoje vykdytas tyrimas vietoje pinčių pasiūlė naudoti grupę šukuočių (daugialąsčių gyvūnų tipas, panašus į medūzas; jiems priklauso nedideli skaidrūs jūriniai gyvūnai, turintys radialinę ar dvišonę kūno simetriją). Gali būti, kad jie egzistavo dar prieš pintis. „Ryšiai velniškai sunkiai iššifruojami“, – sakė A.Rokas. Jis nori žinoti, ar šukuočiai taip pat gali išgyventi esant žemam deguonies lygiui.
„Visai įmanoma, kad pintys išsivystė anksčiau ir padėjo kurtis deguonimi prisotintiems vandenynams, – sakė Timothy Lyonsas iš Kalifornijos universiteto, tyrinėjantis deguonies koncentracijos kaitą ankstyvojoje Žemėje. – Tačiau tai dar nereiškia, kad vandenynams reikėjo gyvūnų, kad jie gautų deguonies. Mes žinome, kad, pavyzdžiui, deguonies kiekis buvo gana aukštas prieš kiek daugiau nei 2 mlrd. metų. O tuomet gyvūnų dar nebuvo. Evoliucija dar nebuvo pasirengusi.“
