Viskonsino universiteto (JAV) geochemikas Johnas Valley su kolegomis šio cirkono 4 amžių nustatė taikydami naują metodą, kuris vadinamas atomų mėginio tomografija (angl. atom-probe tomography). Jis sudarė galimybes tyrėjams suskaičiuoti Vakarų Australijoje rasto cirkono gabalėlyje pavienius švino atomus, rašoma žurnalo „National Geoscience“ publikacijoje.
Anksčiau mokslininkai taikydavo kitą metodą – skaičiuodavo švino izotopus. Tačiau paaiškėjo, kad jis ne toks tikslus: cirkono mineralo fragmentuose dažnai būna radioaktyvaus urano ir torio priemaišų, kurios skildamos išjudina švino izotopus. „Jei egzistuoja procesas, dėl kurio švinas iš vienos kristalo vietos atsiduria kitoje, tai vieta, kur švino koncentracija didžiausia, bus senesnė, o vieta, iš kurios jis atslinko – jaunesnė“, – pastebėjo J.Valley.
Jis pareiškė, kad naujajam metodui tai įtakos neturi: „Įrodėme, kad cheminiai įrašai šiuose cirkono kristaluose yra visiškai patikimi.“
Remiantis tyrimo rezultatais, šie cirkono fragmentai susiformavo praėjus tik 100 mln. metų po didžiulio kosminio susidūrimo, kai į Žemę atsitrenkęs masyvus kosminis kūnas išmušė medžiagą, iš kurios vėliau susiformavo Mėnulis. Mokslininkai yra linkę manyti, kad cirkono kristalai susidarė iš granodiorito ar tonalito – granitinių medžiagų, kurių gausu vandenyje. Tai reiškia, kad Žemė ankstyvoje jaunystėje vėso gana sparčiai. Taip sparčiai, kad, kaip manoma, vandens jos paviršiuje būta jau tada.
„Cirkonas byloja, kad ankstyvoji Žemė į dabartinę Žemę buvo kur kas panašesnė nei manėme iki šiol. Ji buvo ne tokia jau atšiauri“, – atkreipė dėmesį J.Valley.
Cirkonai – vieni kiečiausių Žemėje randamų mineralų. Seniausias Žemės mineralas susidarė po Žemės susiformavimo praėjus vos 165 mln. metų. Per 4,4 mlrd. metų jis atlaikė keliones priešistorinėmis upėmis, buvo palaidotas giliai Žemės plutoje, buvo kaitinamas, slegiamas ir tektoninių jėgų išsviestas atgal į planetos paviršių.
Geologai kruopščiai išsijojo daugiau nei 100 tūkst. mikroskopinių cirkono gabalėlių, kurių amžius siekia seniausią Žemės epochą ir svyruoja nuo 3 iki beveik 4,4 mlrd. metų (Žemei yra maždaug 4,54 mlrd. metų). Cirkono kristaluose yra mikroskopinių inkliuzų – dujų burbuliukų. Jie yra savotiškas langas į ankstyvosios Žemės epochą, kai mūsų planetoje formavosi pirmieji žemynai.
