Tyrėjai mano, kad „mygtukas“ reguliuoja galvos smegenų neuronus. „Homeostatu“ vadinamas darinys įspėja organizmą, kada jis nemiegojęs pernelyg ilgai. Kai organizmas pavargęs ir pasiruošęs pailsėti, jis įjungia miego procesus.
„Kai esate pavargęs, galvos smegenų „homeostato“ neuronai garsiai trimituoja apie tai ir pradeda jus migdyti“, – pasakoja tyrimui vadovavęs profesorius Gero Miesenböckas.
Savo teoriją tyrėjai patvirtino eksperimentuodami su vaisinėmis muselėmis: iš jų smegenų pašalinus miego „mygtuko“ neuronus, muses pradėdavo kankinti nemiga. Mokslininkai įsitikinę, kad analogiška molekulinė sistema funkcionuoja ir žmogaus galvos smegenyse.
„Tokių pat neuronų grupė yra ir žmogaus galvos smegenyse, – patvirtino tyrimo, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Neuron“, bendraautorius Jeffrey Donlea. – Šie neuronai elektromagnetinio aktyvumo nepraranda ir miego metu. Kaip ir vaisinių muselių atveju, jie yra štabas, reguliuojantis migdomųjų medžiagų išskyrimą.“
Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kaip miego „mygtuką“ galima junginėti. Išmokus tai daryti, nemigą būtų galima nesunkiai išgydyti.
„Esminis klausimas dabar yra toks: į kokius vidinius signalus reaguoja atrastasis miego „mygtukas“, – įsitikinęs kitas tyrimo bendraautorius Diogo Pimentel. – Kitaip tariant, turime išsiaiškinti, ką šios miegą skleidžiančios ląstelės stebi, kai būdraujame. Jei tai išsiaiškinsime, galbūt priartėsime prie seniai ieškomo atsakymo į klausimą, kodėl gyvūnams reikia miego.“
Anot G.Miesenböcko, tikėtina, kad miegą reguliuoja du mechanizmai. Vienas iš jų yra biologinis laikrodis – cirkadiniai bioritmai, kurie žmonių ir gyvūnų organizmus priderina prie 24 val. trukmės paros ciklo. Kitas – miego „homeostatas“: stebi organizmą būdravimo valandomis ir organizmui pavargus įjungia miego procesus.
„Jo veikimo principas kažkuo panašus į šilumos termostato veikimo principą gyvenamajame name, – aiškina G.Miesenböckas. – Termostatas fiksuoja temperatūrą ir įjungia arba išjungia namo šildymo sistemą. Miego „homeostatas“ fiksuoja, kiek laiko organizmas nemiegojęs, o kai pasiekiama tam tikra riba, įjungia ypatingas už miegą atsakingas galvos smegenų ląsteles.“
Savo teoriją tyrėjai patikrino iš vaisinių muselių galvos smegenų pašalindami miego „homeostato“ neuronus. Musės po operacijos nebesugebėdavo užmigti ir deramai išmiegoti – jos tik nereguliariai nusnausdavo. Po to atsiskleidė ir rimti atminties sutrikimai – panašus nemigos poveikis ir žmogaus organizmui.
