Kaip teigė vienas iš „Aurora“ sumanytojų Danielis Schoonoveris, lengviausias kelias į šį reiškinį yra suabejojimas realybe, kurioje esate. Naujuoju išradimu būtent tai ir siekiama padaryti.
Įrenginys stebėtų ir analizuotų smegenų bangas bei akių judėjimą, siekiant užfiksuoti žmogaus panirimą į budriojo miego fazę. Būtent jos metu labiausiai tikėtina sapnavimo galimybė. Tuomet „Aurora“ imtų skleisti šviesų bei garsų seriją, kuri, pasak D.Schoonoverio, ne pažadintų vartotoją, o leistų suprasti, kad jis sapnuoja. Tuomet miegantysis gali patekti į „sąmoningo sapno“ būseną ir perimti jo kontrolę.
Vis dėlto, šis sapnų valdymo prietaisas sulaukė ir neigiamų vertinimų. Johnso Hopkinso centro miego specialistė Rachel Salas teigia, kad „Aurora“ gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Kadangi šiuolaikiniai žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterių bei mobiliųjų telefonų, kuriuose nuolat įjungtas LED apšvietimas, papildomas šviesos spinduliavimas padidina miego sutrikimų riziką. Taip pat ji priduria, kad įrenginys negali tiksliai identifikuoti miego stadijų.
Siekiant užtikrinti, kad asmuo tikrai yra budriojo miego būsenoje, reikia tiksliai išmatuoti akių bei raumenų judesius ir smegenų bangų aktyvumą. Viso to įvertinimui reikia pasitelkti daug sudėtingų prietaisų.
Tačiau sapnų valdymo įrenginio autorius D.Schoonoveris įsitikinęs, kad jo išradimas miegui nekenktų. Išradėjas priduria, kad „sąmoningi sapnai“ mažina streso lygį bei košmarų susapnavimo galimybę.
Kitas įdomus atradimas – šių sapnų metu, atliekant tam tikrus uždavinius, įgūdžiai sustiprėja ir realiame gyvenime. Mokslininkai aktyviai ieško ir daugiau sričių, kuriose ši technologija gali būti naudinga.
Šio prieštaringai vertinamo sapnų valdymo prietaiso koncepcija sulaukė didelės paramos „Kickstarter“ platformoje ir galbūt jau greitai turėsime galimybę išbandyti „Aurora“ patys.
