Šis modelis – tai Kalifornijos Lawrence Livermore laboratorijos atmosferos mokslininko Michaelo Dillono idėja. Jis pradėjo gilintis į šią temą prieš 5 metus, kai JAV vyriausybė paragino atlikti daugiau bandymų su branduolinėmis slėptuvėmis.
Šaltojo karo metu mokslininkai sumodeliavo visas įmanomas atominio sprogimo pasekmes. Bet M.Dillonas rado spragą apsisaugojimo strategijoje žmonėms, kurie būna pakankamai aukštai, kad išvengtų pirminės sprogimo bangos, bet pakankamai arti, kad susidurtų su mirtinomis radioaktyviosiomis dalelėmis. Jis nusprendė tai ištaisyti. Mokslininkas susitelkė tik ties mažesniais branduoliniais sprogimais, panašiais į tuos, kurie sunaikino Hirosimą ir Nagasakį.
Pasaulio branduolinis arsenalas tampa vis galingesnis – šiandien turimos galvutės gali padaryti tūkstančius kartų daugiau žalos nei prieš keliasdešimt metų. Tačiau saugumo ekspertai tiki, kad mažo pajėgumo bombos greičiausiai gali būti panaudotos tik teroristų.
Sunkiausia kuriant modelį buvo išsiaiškinti, kokie yra radioaktyviųjų medžiagų kintamieji rodikliai. Kuo ilgiau būnate lauke, tuo didesnę radiacijos dozę gaunate, tačiau aplinkos radiacijos intensyvumas taip pat laikui bėgant mažėja. Taigi jūsų absoliuti gauta dozė bėgant slėptis priklauso nuo to, kada išbėgote į lauką, kiek gavote apsaugos iš aplinkos, sprogimo nuotolio bei distancijos, kurią įveiksite ieškodami geresnės slėptuvės.
M.Dillonas supaprastino skaičiavimus, darydamas prielaidą, kad bėgdamas būsite absoliučiai veikiamas radiacijos. Jis taip pat ignoravo tokius nukrypimus, kaip siekiamos prieglaudos pajėgumas apsaugoti. Galiausiai šio tyrimo matematika „susitraukė“ iki lemiamo skaičiaus: laiko, praleisto būnant savo pirmoje prieglaudoje ir laiko, išeikvoto bėgant į geresnę pastogę, santykio. Tada mokslininkas ėmėsi darbo su įvairiais prieglobsčio bei perėjimo variacijų skaičiavimais.
Rezultatai jį nustebino. Įvykus mažos atominės bombos sprogimui, žmogus gali nuveikti daug daugiau imdamasis veiksmų, nei tūnodamas toje pačioje vietoje. Žinoma, reikia būti labai akyliems ir gerai pažinoti aplinką.
Jeigu pirminė prieglauda yra nesaugi, o geresnės kokybės prieglobstis yra už 5 minučių kelio, modelis siūlo bėgti link jo kiek kojos neša. Jeigu prieglobstis yra toliau, privalote jį pasiekti ne vėliau kaip per pusvalandį po sprogimo. Priklausomai nuo miesto dydžio, visiems žmonėms laikantis šių patarimų, galėtų išsigelbėti 10–100 tūkst. žmonių, teigia M.Dillonas.
Nors šis modelis sulaukė oponentų kritikos dėl nenuspėjamos žmonių kolektyvinės elgsenos, tačiau pripažįstama, kad jis parodo, ką, gelbėjantis atominio sprogimo metu, yra įmanoma padaryti, o ko – neįmanoma. Todėl tai gali būti puiki pagalbinė priemonė kuriant evakuacijos planus.
