Pravartu žinoti: ką reiškia įvairūs logotipai ant buitinės technikos

Cheminis saugumas medžiagų, iš kurių pagaminta buitinė technika, Europos Sąjungoje turi atitikti labai griežtus reikalavimus. REACH ženklas ant prietaiso dėžutės sako, kad produkto gamyboje laikomasi atitinkamų cheminių medžiagų naudojimo taisyklių (reglamento numeris 1907/2006).

Remiantis REACH reikalavimais, gamintojai ir importuotojai privalo užregistruoti gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir atsako už jų saugų naudojimą. Atsitiktinai pasirinktus tokių gaminių pavyzdžius nuolat tikrina atitinkamos institucijos. Santrumpa REACH iššifruojama taip: R – registracija (angl. registration), E – vertinimas (evaluation), A – leidimas (authorization), CH – cheminės medžiagos (chemical).

Pavojingų medžiagų sąrašus nuolat papildo Europos ekspertai.

RoHS (angl. „Restriction of Hazardous Substances“) – tai Europos Sąjungos direktyva, kuri nuo 2006 metų vidurio gamybos metu ir gatavuose produktuose riboja švino, kadmio, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo, PBB ir RVDE bromido junginių kiekį. Nuo 2015 metų direktyvą papildė dar 4 medžiagos, kurių gamintojai privalo atsisakyti arba pakeisti jas saugesnėmis iki 2019–2022 metų.

Dar 2006 m. perfluoroktano rūgštis (PFOA), kuri naudojama indų ir daiktų su teflonine danga gamyboje, buvo pripažinta kancerogenu ir buvo pradėta pasaulinė kampanija dėl jos pašalinimo iš visų technologinių procesų.

Tefloną gaminanti kompanija „DuPont“ nuo 2012 metų nenaudoja šios rūgšties indų ir kepimo formų gamyboje. Buitiniuose prietaisuose PFOA galima aptikti daugiafunkcinių puodų, grilių, duonkepių ir kitų prietaisų nepridegančioje dangoje. Žinodami vartotojų susirūpinimą dėl PFOA pavojaus, daugelis gamintojų savo produktus papildomai žymi „PFOA Free“ užrašu, tačiau standartinės piktogramos nėra.

Kartais ženklinimas gali pranešti papildomą informaciją, pavyzdžiui, kad produkto sudėtyje nėra sunkiųjų metalų. Tačiau pageidautina, kad prietaisas būtų pažymėtas RoHS ir REACH, nes „PFOA Free“ ženklus gamintojai kuria savarankiškai ir patys priskiria savo prietaisams, dažnai nedalyvaujant jokiai nepriklausomai patikrinimo organizacijai. Tai yra tiesiog įsipareigojimas ir pažadas, o ne patikimas sertifikatas.

Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad CE ženklas ant pakuotės arba gaminio parodo Europos Sąjungos visų saugos ir kokybės standartų pilną atitikimą, tačiau tai nėra tiesa. Iš tiesų šis ženklas pasako tik tai, kad gamintojas prisiėmė atsakomybę dėl kokybės ir atitikimo standartams, tačiau jokia nepriklausoma organizacija, kuri yra akredituota atlikti tokius bandymus, šių teiginių netikrino.

Dar ne taip seniai su šiuo žymėjimu įvyko skandalas. Europos Parlamento deputatas iškėlė klausimą apie suklastotą ženklinimą, kuriame raidės C ir E yra arčiau vienas kitos nei turėtų būti. Esą toks akronimas reiškia „China Export“ (liet. Kinijos eksportas), o ne „Conformité Européenne“ (liet. Europos atitiktis).

Kaip elgtis su šia blogybe, neaišku, tačiau vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į raidžių išdėstymą CE ženklinime.

Tai yra tikras Europos kokybės ženklas. Ženklinimas GS, (vokiškai „Geprüfte Sicherheit“ – išbandytas saugumas) pasako apie savanorišką testavimą prekių partijos, o ne vieno mėginio, kaip tai įmanoma СЕ atveju. Įdomu tai, kad sertifikato galiojimo laikotarpyje prekių gamybos procesą stebi nepriklausoma trečioji šalis, kuri bet kuriuo metu gali atlikti kontrolinį pirkimą ir patikrinimą, ir būtent tai turėtų užtikrinti produktų kokybės stabilumą.

Taigi CE ir GS skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju atitikimą Europos direktyvoms žada pats gamintojas, o antruoju – tyrimais patvirtina nepriklausoma trečioji šalis. Pastarosios vaidmenį dažniausiai atlieka „TUV Rheinland Group“, tačiau tai gali būti ir kitos organizacijos.

Daugelis gamintojų ženklina savo produktus remdamiesi rezultatais bandymų, atliekamų įvairiose mokslinių tyrimų, medicinos ir kitose organizacijose. Tai gali būti stomatologų asociacija, alergologų draugija, triukšmo kontrolės sąjunga ir t.t. Taip pat nevengiama pasinaudoti nepriklausomais (ir ne) populiarios žiniasklaidos atstovų bandymais. Toks žymėjimas dažnai apima logotipą ar šiam tikslui sukurtą ženklą su užrašu „Patvirtinta“ arba „Rekomenduoja“. Kiekvienas vartotojas pats nusprendžia, kaip tokiu atveju tai vertinti: ar kaip reklamą, ar kaip naudingą informaciją.