Kaip apsisaugoti nuo kompiuterio duomenų praradimo?

Kaip ir serverių atveju, bazinis (bei dažniausiai sutinkamas) duomenų saugojimo kompiuteryje variantas – elementarus: mes tiesiog saugome viską kompiuterio kietajame diske ir nesukame dėl to galvos. Klausimas – ar turėtume apie tai susimąstyti?

Jeigu visų ten esančių duomenų praradimas jums nebūtų skausmingas ir nuostolingas, tada tikrai neverta tuo rūpintis. Bet tai – labai reti atvejai. Dažniausiai visi turime kažkokios labai vertingos informacijos, o įmonėje visada būna keletas kompiuterių, kur tokios informacijos būna begalė (pvz., vadovo kompiuteris).

Nesiimdami jokių papildomų priemonių rizikuojame tuos duomenis bet kada prarasti. Ar ši rizika didelė ir reali – spręskite patys. Kompiuterį galime pamesti, jį gali pavogti arba jis gali paprasčiausiai sugesti. Tuomet jau bus vėlu ko nors imtis. Dažniausiai tenka tiesiog susitaikyti su duomenų praradimu ir gyventi toliau (kad ir kaip skaudu bebūtų).

Tiesa, fizinio disko gedimo atveju mus gali apsaugoti duomenų dubliavimas keliuose diskuose (taip vadinama RAID technologija). Tačiau kelis diskus gali turėti tik stacionarūs kompiuteriai, o jie šiais laikais sudaro labai nedidelę visų kompiuterių dalį. Dėl to apie tai plačiau nešnekėsiu, bet turėkite omenyje ir šį variantą.

Dažniausiai naudojama apsisaugojimo nuo tokių atvejų priemonė – duomenų rezervinis kopijavimas. Tereikia tuos duomenis nusikopijuoti į kitą vietą, kad prireikus galėtume juos pasiimti ir toliau naudoti. Šis procesas gali būti vykdomas tiek rankiniu būdu, tiek automatiškai.

Turbūt, pats populiariausias sprendimas (ypač kalbant apie asmeninius kompiuterius) yra periodiškas duomenų kopijavimas į išorinį kietąjį diską. Investavus keliasdešimt eurų į tokį įrenginį, tereikės periodiškai nukopijuoti duomenis į jį. Jeigu kompiuteriui kažkas nutiktų, atsarginės kopijos visada bus po ranka.

Vis dėlto įmonėse gana dažnai galima išvysti automatizuotų variantų. Šiuo atveju į kompiuterį diegiamas specialus agentas, kuris nurodytu grafiku (dažniausiai kasdien) atlieka duomenų (pvz., kažkurių konkrečių katalogų) kopijas bei jas siunčia į duomenų centrą.

Didžiausias šio varianto pliusas yra automatizacija, t. y., viskas vyksta be žmogaus įsikišimo. Vieną kartą sukonfigūravus agentą tai galima pamiršti, kol neįvyko kokia nors nelaimė ir neprireikė tų duomenų. Tai naudinga dėl to, kad žmonės yra žmonės – pamiršti nusikopijuoti duomenis į išorinį diską jiems yra natūralus dalykas. O kuo vartotojas yra svarbesnis (vėlgi imu vadovo pavyzdį), tuo labiau jis užsiėmęs kitais dalykais ir tuo daugiau šansų, kad jis pamirš tai padaryti. Tad dažnu atveju atsarginiame kietajame diske randame kelių mėnesių senumo duomenis, kurių daugumai nepakanka.

Toks agentas išsprendžia žmogiškąjį faktorių, bet, žinoma, ne už dyką. Paslaugos kainodara dažniausiai priklauso nuo saugomų duomenų kiekio bei yra mokama kaip abonentinis mokestis kas mėnesį. Kadangi norimų saugoti duomenų dažniausiai būna bent keliasdešimt gigabaitų, kaina išauga iki keliasdešimt eurų per mėnesį. Vieniems tai daug, kitiems – ne. Praktikoje įmonėse dažniausiai matau tokius agentus įdiegtus pas keletą pagrindinių žmonių, o kiti arba naudoja išorinius diskus, arba būna palikti likimo valiai.

Pasidalinsiu vienu nevisiškai standartiniu, bet, mano manymu, labai praktišku kompiuteryje saugomų duomenų saugumo užtikrinimo variantu. Jis remiasi debesijos duomenų saugyklų (angl. cloud drive) paslaugomis. Bent vieną iš populiariausių šios rūšies paslaugų bus girdėjęs kiekvienas – „DropBox“, „Google Drive“ arba „Microsoft OneDrive“. Jų tiekėjai šias paslaugas pozicionuoja šiek tiek kitiems dalykams (tiesiog laikykite visus savo dokumentus pas juos, o ne kompiuteryje), bet kodėl gi jų nepanaudojus ir savo kompiuterio duomenų rezerviniam kopijavimui?

Visi šie tiekėjai turi specialius agentus, kurie yra diegiami į kompiuterį. Tų agentų darbas yra sinchronizuoti jūsų „debesų“ saugykloje saugomus dokumentus su specialiu katalogu, esančiu jūsų kompiuteryje. Tačiau sinchronizacija juk yra dvipusė. Tad jeigu jūs į tą katalogą įkelsite kokį nors dokumentą, jis automatiškai atsiras debesijoje. Ir, prireikus, galės būti iš ten paimtas, jeigu, pavyzdžiui, reikės jį atkurti pavogus ar pametus kompiuterį.

Sprendimas elementarus, bet labai veiksmingas ir iš esmės išsprendžia problemą. O geriausia tai, kad jis gali būti nemokamas arba bent jau kainuoti žymiai mažiau nei specializuotas rezervinių kopijų agentas. Tiesa, šis variantas neturės kai kurių specializuoto sprendimo funkcijų (pvz., rezervinių kopijų darymo grafiko), bet tai vargu ar yra rimta priežastis to nedaryti. Juk kopijų darymas nuolatos yra gal net geriau nei jų darymas kartą per parą.

Techninė realizacija yra tikrai nesudėtinga bei gali būti atlikta be IT išmanančių žmonių įsikišimo. Tiesiog susikurkite paskyrą pas vieną iš gamintojų (arba panaudokite turimą) bei atsisiųskite ir įsidiekite jų sinchronizavimo agentą į kompiuterį. Tada sukelkite jums svarbius dokumentus bei jų katalogus į tą specialiai sukurtą katalogą. Baigta – ten esantys dokumentai bus automatiškai kopijuojami ir prie jų galėsite prieiti per bet kurią interneto naršyklę. Kad viskas vyktų sklandžiai ir be žmogaus įsikišimo, rekomenduočiau ir toliau ten laikyti svarbiausius duomenis. Vartotojas gali to nelabai ir pajausti susikurdamas nuorodas (angl. shortcut) į katalogus ir pasidėdamas jas savo darbalaukyje.

Aš asmeniškai rekomenduočiau tam naudoti „Google Drive“. Jie nemokamai duoda net 15 GB vietos („Microsoft“ – 5 GB, „DropBox“ – 2 GB) ir veikia tikrai sklandžiai bei stabiliai. Jeigu svarbių ir brangių širdžiai duomenų turite daugiau, už porą eurų per mėnesį „Google“ jums mielai suteiks dar 100 GB. Norint kiek rimtesnio varianto bei centralizuoto valdymo, yra ir specialiai verslui skirtas šios paslaugos variantas už 4 eurus per mėnesį (30 GB vietos). Labai tikėtina, kad tiek vietos užteks bet kuriam įmonės kompiuteriui – juk ten dažniausiai svarbiausia informacija yra saugoma „Word“, „Excel“ ir PDF dokumentų pavidalu, o jie neužima daug vietos. Turite daug nuotraukų ar video medžiagos? Yra sprendimų ir tam.

Linkiu nepatingėti pasirūpinti savo kompiuterio duomenų saugumu, nes kažkam nutikus to imtis bus vėlu. Kaip matote, sprendimų tikrai yra ir kai kurie jų reikalauja tik vienkartinio prisėdimo bei susitvarkymo.