„Balandžio 15 d. 11.52 val. buvo skelbiamas valstybinis aliarmo signalas. Žinutės apie šį aliarmą negavau. Draugai iš skirtingų operatorių tokios žinutės irgi negavo. Paskambinau operatoriui ir paklausiau, kodėl negaunu tos žinutės. Buvo sakoma, kad blogai nusistačiau savo telefono aparatą, nes operatorius neturi pareigos perduoti valstybinės reikšmės žinučių savo abonentams, nors apie picas ir paskolas žinutes jie siunčia po kelis kartus per savaitę.
Todėl noriu paklausti, ar nebūtų tikslinga įpareigoti paslaugas teikiančius operatorius savo tinklais perduoti vartotojams valstybinės reikšmės žinutes? Galbūt tie žmonės, kurie turi aliarmo pranešimo funkciją, gaus žinutę du kartus, bet daugelis Lietuvos gyventojų gaus tik vieną vienintelį kartą“, – įsitikinusi LRT Radijo klausytoja.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos tarnybos viršininkas Jūris Targonskas sako, kad tokius pranešimus siųsti trumposiomis žinutėmis netikslinga, nes ekstremalių situacijų metu operatorių tinklo apkrovimas labai išauga. „SMS siuntimo technologija nėra tobula ar pranašesnė už tinklo pranešimus. Dėl tinklo apkrovimo gali susidaryti kamščiai ir pranešimas gali būti gautas daug vėliau, gal net kitą dieną“, – tvirtina J.Targonskas.
Taip pat, pasak jo, neaišku, kurioje vietoje tuo metu būtų žinutės gavėjas ir ar jam žinutėje pateikiama informacija būtų aktuali. „Pranešimai SMS žinutėmis siunčiami į konkrečius telefono numerius, o tas įvykis, apie kurį norima pranešti, gali būti visai kitoje Lietuvos vietoje nei žmogus“, – aiškina Civilinės saugos tarnybos viršininkas.
Taigi šiuo atveju tinklo pranešimas – sistemos pranašumas, nes ateina į pasirinktą vietovę. „Be to, tai – papildomos sąnaudos. Kažkiek tai kainuotų ir patiems operatoriams, ir mums, kaip valstybinei institucijai, kuri turėtų organizuoti pranešimų siuntimą už mokesčių mokėtojų pinigus“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovas.
Jis tikina, kad bendradarbiaujama su operatoriais, o technologijos tobulėja, todėl, jeigu atsiras galimybė greičiau ir efektyviau persiųsti trumpąsias žinutes, tokia diskusija bus daug aktualesnė. J.Targonskas rekomenduoja pasižiūrėti, ar telefonas gali gauti minėtą pranešimą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklapyje tokie telefonai yra įvardyti.
Pranešimą apie aliarmą galima gauti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Kalbą reikėtų specialiai nustatyti telefone. Kai kurie telefonai neatpažįsta pranešimų lietuvių kalba, bet visi priima pranešimus anglų kalba. „Siųsdami pranešimus anglų kalba, mes taip pat pridedame tekstą ir lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis“, – sako Civilinės saugos tarnybos viršininkas. Kol kas neaišku, kiek tokių pranešimų pasiekia gyventojus, – atgalinio ryšio sistemos nėra.
