Kaip išsirinkti ir įsiminti patikimus slaptažodžius?

„Kaspersky Lab“ ekspertai pataria, kaip mažiau mokytis, bet geriau įsiminti.

• Vietoj abstraktaus raidžių derinio pasitelkite slaptažodį, turintį istoriją. Kad ją įsimintumėte, įsivaizduokite tam tikrą vaizdą. Galite netgi nupiešti paveiksliuką tiesiogine to žodžio prasme – pieštuku ar rašikliu;

• Stenkitės kuo rečiau naudoti tą patį slaptažodį keliems tinklalapiams;

• Būtinai kartkartėmis prisiminkite savo slaptažodžius. Ypač svarbu tai padaryti per pirmąsias 12 valandų po to, kai sugalvojote ir įrašėte naują slaptažodį. Kuo dažniau bandysite jį prisiminti, tuo geriau;

• Slaptažodis turi būti ilgas. Jame gali būti simbolių, bet jis neprivalo būti bereikšmis ženklų kratinys. Naudokite aiškų ir gerai įsimenantį išsireiškimą su nežymiomis modifikacijomis, apsunkinančiomis paprastą ataką pagal žodyną. Pavyzdžiui, vietoje „manobataibuvodu“ galite naudoti „MANoBatai#Buvo-2“. Įsiminti kodinį išsireiškimą ir porą jo modifikacijų gerokai paprasčiau nei bereikšmį raidžių derinį;

Nors kodinius išsireiškimus įsiminti gerokai paprasčiau nei slaptažodžius iš simbolių derinio, išlieka aktuali unikalumo problema.

Remiantis apklausų duomenimis, vidutinis interneto vartotojas turi penkis prisijungimo įrašus. Kiekvienas resursas privalo turėti savo slaptažodį, todėl gali atsirasti painiavos. Be to, nemažai vartotojų turi daugiau nei penkis įrašus, o tai – tikras iššūkis žmogaus atminčiai. Todėl sukurta speciali priedų klasė – slaptažodžių saugykla.

Pavyzdžiui, tokius modelius turi kai kurios antivirusinės programos arba galima naudoti įvairius nemokamus įrankius, tokius kaip „LastPass“. Jie saugo lentelę su savininko prisijungimo įrašais prie visų įmanomų tinklalapių, resursų ir t.t.

Ši lentelė kruopščiai užšifruota galingais algoritmais, tad savininkui telieka sugalvoti vienintelį (ir labai patikimą) slaptažodį lentelei iššifruoti. Šį pagrindinį slaptažodį reikia gerai įsiminti ir saugoti kaip savo akį. Tačiau kitų slaptažodžių įsiminimu jau užsiims kompiuteris.