Šios savaitės pradžioje Nyderlandų gynybos ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų (RNLAF) naikintuvai „F-35“ praskrenda virš dviejų „Baltic Sentry“ misijoje dalyvaujančių Nyderlandų karo laivų – „De Zeven Provinciën“ klasės fregatos „HNLMS Tromp“ ir hidrografinių tyrimų laivo „HNLMS Luymes“. Tačiau anksčiau nebuvo patvirtinta, kad koviniai lėktuvai tiesiogiai prisideda ir prie šios misijos.
„Tokios veiklos, kaip NATO „Baltic Sentry“, esmė – suprasti aplinką, kad galėtume užkirsti kelią identifikuotoms grėsmėms, įskaitant žalą svarbiai povandeninei infrastruktūrai, jas sumažinti arba į jas reaguoti. „F-35“ kartu su kitais jūrų patruliavimo orlaiviais, padeda šioje srityje. Veikdami įvairiose srityse, įskaitant oro sritį, mes didiname savo supratimą, o tai daugiafunkcinis F-35 gali padaryti labai operatyviai“, portalui „The WarZone“ nurodė SHAPE.
Nuo 2024 m. gruodžio pradžios RNLAF Ämari aviacijos bazėje Estijoje yra dislokavusios keturis „F-35“. Ir čia jie vykdo Baltijos šalių oro policijos misiją, pagal kurią NATO oro pajėgos pakaitomis, rotacijos principu, po keturis mėnesius, dislokuojamos Lietuvos ir Estijos oro bazėse.
Baltijos šalių oro policija dažnai perima Rusijos ginkluotųjų pajėgų orlaivius, judančius tarp smarkiai militarizuoto Rusijos Kaliningrado eksklavo ir žemyninės Rusijos dalies. Šie orlaiviai dažnai skrenda arti NATO oro erdvės nenaudodami atsakiklių, nesusisiekdami su oro eismo kontrole ir nepateikdami skrydžio plano. Dėl to greitojo reagavimo parengties NATO naikintuvai turi juos vizualiai identifikuoti.
Be šių užduočių, Nyderlandų „F-35“ lėktuvai atlieka bent keletą išskridimų į NATO misiją „Baltic Sentry“, kuri buvo pradėta šią savaitę. Tai taip pat dalis didėjančio Nyderlandų karinio dalyvavimo NATO rytiniame flange, kurį taip pat sudaro sausumos kariai, dalyvaujantys Aljanso priešakinių pajėgų dislokacijoje Lietuvoje.
„Baltic Sentry“ buvo įsteigta reaguojant į galimus sabotažo veiksmus Baltijos jūros dugne tarp Suomijos ir Estijos. Visų pirma, gruodžio pabaigoje čia buvo pažeistas povandeninis elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturios telekomunikacijos, o įtarimai krito ant su Rusija susijusio tanklaivio „Eagle S“. Laivą, kuriame, kaip nustatyta, buvo daug šnipinėjimo įrangos, Suomijos valdžios institucijos konfiskavo tolesniam tyrimui.
Prieš šį incidentą, lapkritį Vokietija pareiškė, kad du Baltijos jūros dugnu einantys ryšių kabeliai greičiausiai buvo sugadinti dėl sabotažo. Vienas iš šių kabelių jungia Švedijos Gotlando salą ir Lietuvą, o kitas – Suomiją ir Vokietiją.
Kinijos krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, kaip nustatyta, incidentų metu plaukiojo netoli kabelių, yra pagrindinis su šia žala susijusių įtarimų objektas. Vėliau Švedijos gynybos ministras paskelbė, kad laivas „Yi Peng 3“ tikriausiai tyčia sugadino ir Švediją su Lietuva jungiantį povandeninį elektros kabelį „Norbalt“.
„Baltic Sentry“ visų pirma yra budėjimo misija, skirta užtikrinti ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros – pavyzdžiui, energijos ir duomenų perdavimo kabelių – saugumą. Šiam tikslui daugiausia pasitelkiami antvandeniniai laivai ir jūrų patruliavimo orlaiviai – bet artimiausiomis savaitėmis prie NATO pastangų prisijungs mažiausiai 20 antvandeninių laivų be įgulos.
Kalbant apie Nyderlandų indėlį, tyrimo laivas „HNLMS Luymes“ šiuo metu taip pat yra Pirmosios nuolatinės NATO priešmininės grupės flagmanas, o fregata „HNLMS Tromp“ šiuo metu taip pat yra dislokuota kaip jūrų misijos flagmanas. Kitą savaitę prie šių dviejų laivų turėtų prisijungti „Alkmaar“ klasės minų medžioklės laivas „HNLMS Schiedam“. Nyderlandų gynybos ministerija planuoja, kad šie laivai tęs misiją „Baltic Sentry“ bent iki vasario pabaigos.
Prie misijos taip pat ketina prisijungti kiti laivai. Ketvirtadienį NATO jūrų pajėgų vadavietė socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad misiją „Baltic Sentry“ papildė Suomijos laivas – „Hamina“ klasės raketinis laivas „Pori“, o trečiadienį – Švedijos laivas – korvetė „Visby“.
„Šiuo įnašu parodome, kad esame pasiryžę dėti daugiau pastangų, – sakė Nyderlandų karališkojo karinio jūrų laivyno vadas, viceadmirolas René Tasas. – Mes pranešame apie savo buvimą ir budrumą bei taip apsaugome savo povandeninių laivų infrastruktūrą. Aljansui labai svarbu užkirsti kelią destabilizuojančiai veiklai – viena vertus, atgrasant, kita vertus, imantis veiksmų, jei atgrasymas būtų neveiksmingas.“
Kalbant apie naikintuvus „F-35“, jie suteikia visiškai kitokius stebėjimo pajėgumus nei „Baltic Sentry“ misija. Anksčiau NATO tik minėjo, kad „Baltic Sentry“ misijoje dalyvauja nenurodytas skaičius jūrų patruliavimo lėktuvų su įgula – bet ne tai, kad joje dalyvaus ir naikintuvai.
Reaktyviniai lėktuvai gali greitai aprėpti Baltijos jūros teritoriją, o svarbiausia – labai greitai reaguoti į įtartiną veiklą vandens paviršiuje. „F-35“ ne tik vykdo vizualinę žvalgybą ir prireikus demonstruoja jėgą – pavyzdžiui, žemai praskrenda virš įtartinos veiklos vykdymu įtariamo laivo – bet taip pat yra gerai aprūpinti elektroninės žvalgybos rinkimo pajėgumais.
„F-35“ labai gerai sugeba priimti elektroninius signalus, greitai juos klasifikuoti, nustatyti jų geografinę padėtį ir parodyti orlaivio pilotui. Oro mūšio kontekste tai paprastai būtų priešiškų radarų ir priešlėktuvinės gynybos mazgų elektroninė spinduliuotė – tačiau pasyvios naikintuvo antenos gali rinkti ir kitokio pobūdžio radijo dažnio spinduliuotę, taip pat aktualią jūrinėje aplinkoje.
NATO stebėjimas taip pat remiasi dirbtinio intelekto pajėgumais – ypač Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Ši sistema buvo sukurta siekiant apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą ir „pasitelkia dirbtinį intelektą, kad įvertintų duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant automatinę identifikavimo sistemą, kurią laivai naudoja savo padėčiai pranešti, ir apskaičiuotų riziką, kurią kelia kiekvienas laivas, įplaukiantis į dominančius rajonus“, teigia Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Praėjusių metų rugsėjį RNLAF paskelbė, kad „F-35“ įgijo visišką operacinį pajėgumą – o tai reiškia, kad šis „nematomas“ naikintuvas dabar yra atsakingas už visą spektrą misijų, kurias anksčiau vykdė „F-16“, įskaitant branduolinio smūgio funkciją. Tą patį mėnesį oficialiai buvo išleisti į atsargą paskutiniai Nyderlandų „F-16“, tarnavę 45 metus.
Vis dėlto, kadangi Baltijos šalyse dislokuoti tik keturi Nyderlandų „F-35“, kiek jie galės vykdyti „Baltic Sentry“ misiją, turint omenyje, kad jų pirminė misija yra įprastinės oro policijos misijos Baltijos šalyse, lieka nemažu klausimu. Jei „Baltic Sentry“ prireiktų papildomų kovinių naikintuvų patruliavimui ir stebėjimui, ji turėtų kreiptis į kitas regiono oro pajėgas arba pasikliauti RNLAF naikintuvais, skraidančiais iš savo bazių Nyderlanduose, rašo „The WarZone“
Tačiau Nyderlandų naikintuvų „F-35“ indėlis į „Baltic Sentry“ misiją yra tikrai įdomus. Aljansui siekiant geriau apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą regione, „nematomi“ naikintuvai labai akivaizdžiai primins apie NATO buvimą jūroje ir gerokai padidins informuotumą apie padėtį, rašo „The WarZone“.
