Visi žino Stounhendžą – bet kiek iš šių septynių jo konkurentų žinojote jūs?

Daugiau nei 11 000 metų senumo Göbekli Tepę sudaro keletas megalitinių aptvarų, kurie buvo pastatyti vienas šalia kito. Ši vietovė yra pietryčių Turkijoje, kuri kadaise priklausė Aukštutinei Mesopotamijai – ir objektai buvo pastatyti tais laikais, kai šios vietovės gyventojai gyveno kaip medžiotojai-rinkėjai.

T formos akmeniniai stulpai, kurių aukštis siekė iki 5,5 m, buvo savotiškų aptvarų dalimi. Ant stulpų iškalti gyvūnų – pavyzdžiui, lapių, šernų, gazelių, gyvatės ir grifų – atvaizdai. Raižiniuose taip pat vaizduojami abstraktūs simboliai ir į žmones panašios figūros.

Dėl tikslaus Göbekli Tepės pastatymo tikslo yra kilę daug diskusijų. Gali būti, kad ji buvo naudojama religinėms apeigoms ar susirinkimams. Ši vieta buvo pastatyta gerokai anksčiau, nei buvo išrastas raštas, todėl nėra jokių istorinių įrašų.

2019 m. žurnale „Antiquity“ paskelbtame straipsnyje mokslininkų komanda rašo, kad Eivberio vietovėje iš pradžių buvo maždaug 420 metrų skersmens akmenų ratas – tai plačiausias žinomas akmenų ratas pasaulyje. Šio akmenų rato viduje yra dviejų mažesnių akmenų ratų liekanos, kurių kiekvieno skersmuo buvo apie 100 m.

Eivberio akmenų ratai buvo sukurti maždaug 2500 m. pr. m. e. – maždaug tuo metu, kai buvo naudojamas ir Stounhendžas. Atrodo, kad ši vieta buvo daug didesnio megalitinio kraštovaizdžio dalis. Tuo metu Britanijos gyventojai vertėsi žemdirbyste, medžiokle ir gamtos gėrybių rinkimu. Tyrėjai pastebėjo, kad iš Eivberio išeina du suporuotų stačių akmenų keliai, vedantys link kitų regiono megalitinių vietovių.

Brodgaro ratas yra didžiausioje iš Orknio salų Škotijoje. Apie 2500 m. pr. m. e. datuojamas akmenų ratą iš pradžių sudarė 60 akmenų, bet dabar iš jų išliko tik 36. Akmenys yra nuo 2,1 iki 4,7 m aukščio ir sudaro 104 m skersmens ratą.

Be akmenų rato, netoli vietovės yra 13 priešistorinių pilkapių, kurie rodo, kad šioje vietoje galėjo vykti mirusiųjų pagerbimo apeigos.

Ales Stenar – šis pavadinimas švedų kalba reiškia „Alės akmenis“ – sudaro 59 rieduliai, sveriantys iki 1 800 kilogramų, kurie buvo išdėstyti laivo forma. Prie uolų skardžio netoli Švedijos žvejų kaimelio Kåsebergo esantis statinys yra diskusijų šaltinis, versijos apie jo sukūrimo datą svyruoja nuo 1000 iki 2500 metų. Jo paskirtis taip pat neaiški. Viena iš idėjų yra ta, kad ši vieta galėjo būti naudojama kaip Saulės kalendorius.

Rujm el-Hiri yra Golano aukštumose (regione, į kurį pretenduoja ir Izraelis, ir Sirija), o jo amžius siekia apie 6000 metų. Jį sudaro keletas akmeninių ratų, kurių centre stūkso „tumulas“ – pilkapis. Netoliese yra ir kitų tumulų. Ši vietovė vadinama keliais skirtingais pavadinimais, įskaitant „Milžinų ratą“, „Vaiduoklių ratą“ ir „Levanto Stounhendžą“. Neaišku, kam tiksliai ši vieta buvo naudojama. Iš tumulų galima spręsti, kad ji buvo naudojama laidojimui – galbūt svarbių žmonių, gyvenusių šioje vietovėje priešistoriniais laikais. Taip pat buvo keliama versija, kad tai buvo astronominių stebėjimų vieta – tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai mažai tikėtina. „Ispaniškasis Stounhenžas“

Maždaug 7000 metų senumo Gvadalperalio dolmenas, dar vadinamas „ispaniškuoju Stounhendžu“, yra dabartiniame žmogaus sukurtame ežere vakarų Ispanijoje. Jį sudaro apie 150 stačių akmenų, išdėstytų aplink centrinę ovalo formos sritį. Kai kurie statieji akmenys yra didesni nei 1,8 m aukščio.

Atrodo, kad didelis akmuo žymi įėjimą į objektą, ant jo išraižytas žmogaus ir galbūt upės ar gyvatės atvaizdas.

Archeologinė vietovė buvo užlieta tada, kai XX a. septintajame dešimtmetyje buvo pastatytos kelios užtvankos.

Bretanėje (šiaurės vakarų Prancūzija) esantys Karnako akmenys datuojami maždaug 6000 metų. Pasak Prancūzijos Nacionalinio paminklų centro, juos sudaro apie 3000 akmenų, iš kurių didžiausias yra apie 6,5 m aukščio. Jie išdėstyti ratais ir linijinėmis eilėmis, o keli – pavyzdžiui, 6,4 m aukščio akmuo – yra atokiau nuo kitų ir atrodo, kad stovi atskirai. Akmenų paskirtis ir tikslios jų pastatymo datos neaiškios, tačiau atrodo, kad kai kurie iš jų žymi kapavietes.

Taip pat neaišku, kokios religinės ar ritualinės praktikos buvo atliekamos šioje vietoje – tačiau atrodo, kad žmonės prie akmenų rinkdavosi tūkstančius metų.