„Jei vieną dieną jūsų vaikas pasakys: „Šiemet man nereikia gimtadienio dovanos, tiesiog pervesk 100 eurų į mano žaidimą, nes noriu nusipirkti kardą“, tai bus rimtas signalas, kad vaiko gyvenime praleidote kažką labai svarbaus. Tai reiškia, kad jau nebekontroliuojate situacijos ir nežinote, su kuo ir apie ką jūsų vaikas bendrauja žaidimų platformose“, – įspėja startuolio „Gamedev Camp“ įkūrėjas O. Pridiukssonas, turintis patirties dirbant vienose didžiausių pasaulyje žaidimų kūrimo įmonių Danijoje ir Švedijoje.
Savo patirtimi apie galimybes ir pavojus, slypinčius žaidimų pasaulyje, jis dalinsis vasario 11 d. Ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamame renginyje „Skaitmeninė banga“. Renginyje, kuris skirtas 1–12 klasių moksleiviams, jų pedagogams ir tėvams, praktiniais patarimais taip pat dalinsis dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, pažangiosios edukologijos, skaitmeninės etikos ir kitų sričių specialistai.
Pavogti žaidimą – paprasta
Statistiniai duomenys rodo, kad vaizdo žaidimus žaidžia 83 proc. paauglių – 97 proc. vaikinų ir 73 proc. merginų. Ekspertų teigimu, žaidimai tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi, o vaikai juos žais nepriklausomai nuo to, patinka tėvams ar ne. Todėl patariama pasirūpinti, kad būtų naudojamos tik legalios žaidimų versijos – tai žymiai sumažina riziką susidurti su įvairiais pavojais.
„Pakanka į „Google“ įvesti klausimą „kaip pavogti žaidimą?“ ir per kelias sekundes jūs gausite atsakymą. Tai puikiai supranta ir pradinukai. Visada atsiras klasiokų, kurie turi vyresnių brolių ar sesių, ir šie mielai parodys, kaip gauti žaidimą, kurio tėvai neleidžia“, – pasakoja žaidimų kūrėjas.
Su nelegaliomis žaidimų versijomis į kompiuterį ar telefoną dažnai atkeliauja ir įvairūs virusai, kurie gali pavogti jūsų asmeninę informaciją – nuo nuotraukų iki kredito kortelių duomenų bei kontaktų. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema su vogtais žaidimais – programišiai dažnai atjungia įvairius saugiklius, kurie yra įdiegti oficialiose versijose.
„Žaidimų kūrėjai griežtai laikosi saugumo standartų – užblokuojama galimybė įjungti kamerą, o pokalbių kambariai yra prižiūrimi. Tačiau hakeriai dažnai šiuos saugiklius išjungia. Ir ką tai reiškia? Su jūsų vaiku per pokalbių laukelį gali susisiekti bet kas, ir tie kėslai ne visada bus nekalti. Gal „naujasis draugas“ paprašys įjungti kamerą ir parodyti, kaip jūs gyvenate, arba net paprašys vaiko nuotraukų ar tėvų banko kortelės duomenų. Čia galimi labai įvairūs scenarijai, kurių pasekmės gali būti tragiškos“, – įspėja ekspertas, prisidėjęs prie daugelio žinomų žaidimų kūrimo.
Domėkitės, ką žaidžia jūsų vaikas
Iš Ukrainos kilęs ir ne vienerius metus Švedijoje gyvenęs O. Pridiukssonas teigia, kad yra tik vienas būdas apsaugoti vaikus nuo pavojų, slypinčių žaidžiant vaizdo žaidimus – aktyviai domėtis jų pomėgiais.
„Jei norite užmegzti ryšį su savo paaugliu, turite pradėti domėtis, ką jis žaidžia, su kuo žaidžia, kaip sekasi, o kartais net pasiūlyti pažaisti kartu. Tik taip suprasite, kuo jis gyvena, įgysite jo pasitikėjimą ir galėsite formuoti jo skonį, siūlydami vertingus žaidimus. Tai panašu į maisto pasirinkimą – vaikas pats rinksis saldainius ir bulvių traškučius, tačiau pomidorą ar obuolį turėsite pasiūlyti jūs. Yra daugybė puikių žaidimų, kurie lavina kūrybiškumą ar mąstymą, tačiau juos turi rekomenduoti tėvai“, – pabrėžia žaidimų kūrėjas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vaiko skonį formuoja arba tėvai, arba tai daro internetas, o tiksliau – ten naršantys nepažįstami žmonės. Todėl tėvai, norintys įvertinti žaidimus ir išrinkti, kurie iš jų yra vertingi, turėtų pradėti juos žaisti patys.
„Kaip su knygomis ar kelionėmis – mes galime rekomenduoti tik tai, ką patys išbandėme. Žaidimų yra milijonai ir išsirinkti vertingus tikrai užtrunka. Bet tik taip sukursite tvirtą ryšį su savo vaiku. Ar ne tai svarbiausia šiame pasaulyje?“, – klausia O. Pridiukssonas.
Be to, jis pabrėžia, kad žaisdami vaizdo žaidimus su vaikais, tėvai turi puikią progą kalbėti apie saugumą ir higieną internete.
Kaip pradingsta tūkstančiai eurų?
Kalbėdamas apie pavojus, slypinčius žaidimų pasaulyje, ekspertas sako dažnai sulaukiantis tėvų klausimų, kaip žaidimuose kartais pradingsta šimtai ar net tūkstančiai eurų. Anot jo, yra daugybė žaidimų, kuriuos galima parsisiųsti ir žaisti nemokamai, tačiau jie sukurti taip, kad norint pasiekti kažkokį tikslą greičiau, siūloma pirkti įvairius tam reikalingus virtualius daiktus.
„Jei jūsų dešimtmetis prašo pinigų, kad kažką galėtų nusipirkti pačiame žaidime, duosiu du praktinius patarimus. Pirmiausia, pasidomėkite, ar jis nežaidžia šio žaidimo kartu su suaugusiųjų bendruomene ir ar iš jų nepatiria psichologinio spaudimo kažką pirkti. Kitas dalykas – tai ženklas, kad jau pats laikas su vaiku pradėti kalbėti apie pinigų vertę ir jų investavimą. Nebauskite ir nemoralizuokite, o parodykite geresnius būdus, kur investuoti 100 eurų nei išleidžiant juos žaidime“, – pataria startuolio „Gamedev Camp“ įkūrėjas.
Skaitydamas savo pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamame renginyje „Skaitmeninė banga“, O. Pridiukssonas taip pat patars ir vaikams, kaip sudominti savo tėvus, kad šie pradėtų žaisti vaizdo žaidimus drauge su jais. Jis pasiūlys, nuo kurių žaidimų vertėtų pradėti, o tėvams atsakys į klausimą, kokie požymiai rodo, kad jų vaikas, žaisdamas žaidimus, jau atsidūrė pavojuje.
Saugesnio interneto dienai paminėti skirtas renginys vyks A. Mickevičiaus bibliotekoje, jis taip pat bus transliuojamas internetu Ryšių reguliavimo tarnybos „Facebook“ paskyroje. Visą dieną vyksiančiame renginyje patarimais ir įžvalgomis dalinsis „Nord Security“, „Turing College“, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, „Bitės“ ir „Why AI“ atstovai. Renginį ves dešimtis tūkstančių sekėjų turintis Paul de Miko.
