Motyvuoja artimųjų palaikymas, sėkmės istorijos
Ž. Vitaitė teigia, kad prieš dešimtmetį moterys IT ir technologijų sektoriuose Lietuvoje buvo didelė retenybė – 2014 m. jų buvo vos 16,9 proc. Pasak jos, tokios iniciatyvos kaip „Women Go Tech“ padėjo pakeisti visuomenės požiūrį į moterų galimybes šioje srityje ir sugriauti įsisenėjusius mitus.
„Net 700 moterų dėl mūsų programos pavyko įsidarbinti IT sektoriuje, todėl ilgą laiką Europos Sąjungoje buvome viena lyderiaujančių šalių pagal moterų darbuotojų skaičių šioje industrijoje. Tačiau, naujausiais (2023 m.) Eurostato duomenimis, mūsų šalis dabar yra nukritusi į 15-ą vietą, nes Lietuvoje net 80 proc. technologijų sektoriaus darbuotojų yra vyrai. Todėl negalime atsipalaiduoti, būtina ir toliau skatinti moterų įtraukimą. Sparčiai augantis technologijų sektorius, startuolių plėtra ir įvairios perkvalifikavimo programos prisideda prie didėjančio moterų susidomėjimo IT, o sėkmingi pavyzdžiai įkvepia kitas siekti karjeros šioje srityje“, – pabrėžia Ž. Vitaitė.
Anot jos, žiniasklaidoje vis dažniau matomi atvejai, kai moterys, dirbusios kitose srityse, nusprendžia persikvalifikuoti ir įsitraukti į IT ar technologijų sektorius.
„Pagrindiniu motyvu tai daryti dažniausiai tampa pavyzdžiai aplinkoje, kurie parodo, kad gyvenime galima turėti kelias profesijas ir keisti karjeros kryptį. IT sektorius dažnai tampa ypač patrauklus moterims po motinystės atostogų ar sėkmingos karjeros kitose srityse, nes čia daug karjeros galimybių, geresnis uždarbis ir yra tarptautiškumo niuansas. Tad kuo daugiau priemonių, kurios padeda šiame kelyje, tuo geriau – mokymai, bendruomenės ir mentorystės programos turėtų būti plačiai prieinamos. Vertinu įmonių atvirumą priimti persikvalifikavusius specialistus ir suteikti jiems galimybę tobulėti“, – teigia ji.
Mobiliųjų žaidimų kūrimo studijos „Estoty Vilnius“ personalo vadovė Anastasija Krina mano, kad didesnį moterų įsitraukimą į technologijų sektorių paskatintų didesnis informacijos kiekis ir geresnis švietimas apie įvairias šios srities profesijas. Pasak jos, sumažinus stereotipus ir sukūrus saugią, įtraukią aplinką, moterys drąsiau rinktųsi šią karjeros kryptį.
„Svarbu kurti palaikančią kultūrą, kurioje moterys jaučiasi matomos, palaikomos ir skatinamos siekti lygybės bei karjeros aukštumų technologijų industrijoje. Mes savo ruožtu taip pat stengiamės skatinti jaunimą, tarp jų ir moteris, rinktis darbą technologijų industrijoje, kviesdami pažinti mobiliųjų žaidimų kūrimo pasaulį, suteikiant jauniems specialistams drąsos ir žinių žengti į šį sektorių“, – teigia ji.
IT sektoriuje – karjeros galimybės ne tik programuotojams
IT įmonėje „Centric IT Solutions Lithuania“ nuo 2020 m. dirbanti Laura Binish prieš tai išbandė save įvairiose srityse: pirkimų, pardavimų, kino industrijoje, baldinių medžiagų, automobilių detalių ir elektronikos. Moteris tikina, kad, pabandžiusi daug skirtingų pozicijų, ji visuomet ilgėjosi darbo IT sektoriuje, su kuriuo buvo susipažinusi studijų laikais. Tuomet ji darbavosi IT įmonėje, kuriančioje virtualią vaikų ir jaunimo bendravimo erdvę.
„Mano darbas buvo planuoti ir rengti renginius virtualioje erdvėje, užsakinėti virtualų turinį, kurį vėliau kurdavo mūsų dailininkų komanda, bendrauti su mūsų vartotojais ir administruoti portalo veiklą, vadovauti kitų šalių redaktorių komandai. Man šis darbas labai patiko, tačiau vėliau pasukau kitu keliu. Vis dėlto visąlaik nešiojausi mintį, kad norėčiau grįžti ir pabandyti dar kartą – turėjau didelį norą nuolat mokytis, atrodė, kad IT sfera tam labai tinkama“, – pasakoja pašnekovė.
Laura teigia supratusi, kad, norint keisti karjeros kryptį, privalu suprasti bent jau techninės IT kalbos pagrindus, todėl baigė IT projektų valdymo kursus, o vėliau ir programavimo pagrindų kursus suaugusiesiems Kaune.
„Baigusi šiuos mokslus atsidūriau kryžkelėje: tuo metu auginau mažą vaiką, dirbau visai kitoje srityje, be to, darbas buvo gerai apmokamas. Buvo sudėtinga grįžti į visišką pradžią. Tačiau kaip tik tuo metu draugė parodė mane sudominusį darbo skelbimą – įmonė, kurioje šiuo metu dirbu, ieškojo komandos vadovo. Tuo metu maniau, kad nesu tinkama šiai pozicijai, turiu per mažai patirties, tačiau po ilgų draugės įkalbinėjimų vis dėlto pabandžiau. Man pavyko. Labai pasisekė, kad įmonė buvo pasiruošusi į šias pareigas priimti ne techninį žmogų. Tad savo karjerą IT srityje pradėjau kaip debesijos komandos vadovė, o vėliau buvau paaukštinta į funkcijos vadovės poziciją. Nors pradžioje nebuvo lengva, kolegos mane atvirai priėmė, padėjo visais klausimais. Už tai esu jiems labai dėkinga“, – pasakoja persikvalifikavusi moteris.
Svarbu nuo mažų dienų ugdyti moterų pasitikėjimą savimi
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos pirmininko Ryčio Jadzevičiaus nuomone, vienas esminių motyvatorių moterims, siekiančioms keisti profesiją ar ieškoti darbo pagal pomėgius, yra artimųjų palaikymas.
Pasak IT įmonėje dirbančios L. Binish, panorusi persikvalifikuoti, ji jautė stiprų palaikymą iš artimiausių žmonių – draugų, dukros, tėvų.
„Tiek draugai, tiek dukra mane labai palaikė. Tėvai šiek tiek nerimavo, rūpinosi, ar viskas pasiseks. Manau, artimųjų palaikymas labai svarbus žengiant tokį žingsnį. Tačiau esu iš tų žmonių, kurie, jeigu jaučia aplinkinių abejonę, kaip tik dar stipriau nori ir daro, tad manęs nebūtų perkalbėję net ir dvejojantys“, – įsitikinusi ji.
L. Binish teigia pastebinti, kad moterys kur kas labiau nei vyrai yra linkusios save nuvertinti, pasakyti sau „ne“ pirma laiko, o šiuos jausmus gali dar labiau sustiprinti negatyvus aplinkinių požiūris.
„Todėl manau, kad nuo jaunų dienų merginoms reikia ugdyti ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Noriu pasakyti, kad svarbu pačioms žinoti, ko nori, net jei kiti abejoja. Svarbu bandyti, eiti savo keliu. Dabar Lietuvoje turime daug galimybių moterims, palaikymo, tad tikint savimi, tikslingai siekiant tikslo galima nuversti kalnus. Pati auginu paauglę dukterį, tad, man atrodo, geriausias dalykas, ką galiu jai duoti, tai tikėjimas savimi“, – pasakoja L. Binish.
Anot jos, IT sektoriuje dirbančių moterų daugėja, ir tai džiugina. „Kai tik įsidarbinau šioje įmonėje, vadovų komandoje dirbo trys moterys. Dabar pusę mūsų komandos sudaro moterys, tad akivaizdu, jog moterų skaičius šiame sektoriuje gana sparčiai didėja. Džiaugiuosi, kad situacija keičiasi, ir moterys ryžtasi siekti savo svajonių“, – sako ji.
Būtinas dėmesys jaunimo technologiniam ugdymui
Ž. Vitaitė atkreipia dėmesį, kad, nors norėtųsi, jog daugiau jaunų žmonių, įskaitant moteriškosios lyties atstoves, matytų technologijų potencialą ir žavesį, tik 17 proc. stojančiųjų Lietuvoje pasirenka šį sektorių. Anot jos, būtina skirti daugiau dėmesio technologiniam ugdymui nuo ankstyvo amžiaus. „Jei norime turėti pažangius specialistus po 10–15 metų, jau dabar turime investuoti į mokytojus ir jaunimą, kurie ir kurs technologijas artimiausius dešimtmečius“, – įsitikinusi ji.
A. Krina pabrėžia, kad lyčių įvairovė komandoje yra labai svarbi, ji ne tik atspindi šiuolaikines vertybes, bet ir gerina sprendimų priėmimo kokybę. Pasak jos, požiūrių įvairovė komandoje leidžia efektyviau spręsti sudėtingas užduotis ir geriau suprasti, ko tikisi tikslinė auditorija.
„2017 m. atliktas „Cloverpop“ tyrimas rodo, kad mišrios komandos priima 25 proc. geresnius sprendimus nei vienalytės. Jei pridėtume amžiaus ir geografinę įvairovę, sprendimų kokybė galėtų pagerėti net iki 50 proc.“, – sako ji.
Moterys žaidimų sektoriuje
R. Jadzevičius pastebi, kad pastaraisiais metais moterų įsitraukimas į žaidimų kūrimą pasaulyje augo: 2014 m. moterų dalis žaidimų kūrimo srityje siekė 22 proc., o 2021 m. padidėjo iki 30 proc.
„Nors Lietuvoje detalių duomenų trūksta, pasaulinės tendencijos rodo teigiamą pokytį. 2021 m. duomenimis, Lietuvoje žaidimų sektoriuje dirbo 27 proc. moterų, o pasaulyje – 25–30 proc. Kalbant apie žaidėjus, pasaulyje moterys sudaro apie 40 proc. visų mobiliųjų žaidimų žaidėjų auditorijos“, – sako jis.
Anot R. Jadzevičiaus ir A. Krinos, techninėse pozicijose, tokiose kaip programavimas ar žaidimų kūrimas, vis dar dominuoja vyrai, tačiau kūrybinėse srityse, tokiose kaip animacija, lyčių pusiausvyra yra geresnė.
„Šiuo metu žaidimų kūrimo komandoje turime 60 darbuotojų, iš kurių 10 yra moterys. Atrankose į įvairias siūlomas pozicijas taip pat vis dar daugiausia dalyvauja vyrai. Moterys dažniausiai renkasi 3D arba 2D menininko poziciją, vis daugiau jų įsitraukia ir į animavimą. Savo kolektyve turime ir moterų, dirbančių žaidimų analitikėmis, taip pat ilgamečių darbuotojų, kurios savo karjerą įmonėje pradėjo, pavyzdžiui, nuo žaidimų dizainerio pareigų, o bėgant laikui tapo komandos vadovėmis“, – pasakoja mobiliųjų žaidimų kūrimo studijos personalo vadovė.
Jos nuomone, moterų apsisprendimą dirbti žaidimų sektoriuje dažnai lemia laisvalaikio pomėgiai.
„Moterys, dirbančios kūrybinėse pozicijose, dažnai pačios yra aistringos žaidėjos. Nors mūsų darbuotojai nebūtinai turi būti žaidimų entuziastai, tai visuomet laikome pranašumu. Ir pati mėgstu pažaisti mūsų kuriamus žaidimus, stengiuosi nepraleisti nė vieno, ypač tų, kurie pasižymi aukšta menine verte. Kai kuriuos žaidimus žaidžiu ir dėl malonios estetinės patirties“, – dalijasi A. Krina.
R. Jadzevičius akcentuoja, kad pasaulyje yra nemažai moterų-žaidimų kūrėjų, turėjusių didelę įtaką kuriant kai kuriuos visame pasaulyje gerai žinomus žaidimus.
„Pavyzdžiui, Roberta Williams laikoma nuotykių žanro žaidimų pradininke ir yra žinoma dėl tokių žaidimų kaip „Mystery House“, „King’s Quest“ ir „Phantasmagoria“. Dona Bailey sukūrė pirmą komerciškai garsų žaidimą „Atari Centipede“. Tarp garsiausių moterų žaidimų industrijoje taip pat yra Jade Raymond, kuri dirbo su tokių pasaulyje žinomų serijų žaidimais kaip „Assassin’s Creed“ ir „Watch Dogs“, bei Kimberly Swift, žaidimų „Portal“ ir „Left 4 Dead“ dizainerė“, – pavyzdžiais dalijasi LŽKA valdybos pirmininkas.
