Tai paaiškėjo, kai Karališkasis jūrų laivynas dar kartą atidžiai stebėjo Rusijos laivą po to, kai jis grįžo į Didžiosios Britanijos vandenis. Pasak JK gynybos sekretoriaus, pastaraisiais mėnesiais „Yantar“ „kartografavo svarbią Jungtinės Karalystės povandeninę infrastruktūrą“ tuo metu, kai NATO apskritai vis labiau nerimauja dėl akivaizdaus povandeninių kabelių sabotažo.
Praėjusių metų lapkritį „Yantar“ plaukiojo Didžiosios Britanijos vandenyse, o Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey teigė, kad jis buvo „aptiktas besižvalgantis virš Jungtinės Karalystės kritinės povandeninės infrastruktūros“.
Įdomu tai, kad J. Healey atskleidė, jog lapkritį, kai „Yantar“ buvo Didžiosios Britanijos vandenyse, tarp laivų, kuriems buvo pavesta stebėti laivą, buvo ir Karališkojo karinio jūrų laivyno povandeninis laivas. Gynybos sekretorius sakė, kad Rusijos laivą sekant taip pat dalyvavo karo laivai ir patruliniai lėktuvai.
Vienu metu povandeninis laivas iškilo į paviršių netoli „Yantar“, „kad būtų aišku, jog mes slapta stebėjome kiekvieną jo judesį“, – sakė jis.
Povandeninis laivas nebuvo įvardytas – tačiau tai turėjo būti vienas iš penkių šiuo metu veikiančių „Astute“ klasės atakos povandeninių laivų.
Tada Rusijos laivas įplaukė į Airijos vandenis į rytus nuo Dublino, todėl kilo nerimas, kad jis gali šnipinėti svarbius energetikos ir interneto povandeninius kabelius bei vamzdynus, einančius tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos. Vėliau šnipinėjimo laivas buvo palydėtas iš Airijos jūros.
Jungtinės Karalystės vyriausybė retai skelbia bet kokią informaciją apie savo branduolinių povandeninių laivų laivyno veiklą, ypač susijusią su tokiomis slaptomis stebėjimo misijomis. Šiuo atveju informacija greičiausiai buvo paviešinta siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnio šnipinėjimo, nukreipto prieš svarbią povandeninę infrastruktūrą.
Tokia taktika vis dėlto galėjo būti veiksminga – nes J. Healey teigė, kad šią savaitę paskutinį kartą įplaukdamas į Didžiosios Britanijos vandenis „Yantar“ ilgesnį laiką neužsibuvo vietoje ir visos kelionės metu jį atidžiai lydėjo fregata „HMS Somerset“ bei jūros patruliavimo laivas „HMS Tyne“.
Pasak Karališkojo karinio jūrų laivyno, „Somerset“ „slapta paleido savo sraigtasparnį „Merlin“, kuris, naudodamasis galingais jutikliais, nustatė Rusijos laivo buvimo vietą, kai šis plaukė į šiaurę Lamanšo sąsiaurio link. Tuomet „Somerset“ priartėjo prie „Yantar“ buvimo vietos ir perėmė jį prie įplaukos į Lamanšą, netoli Prancūzijos krantų.
J. Healey toliau kaltina Rusiją, kad ji kelia grėsmę Europos saugumui – nes kėsinasi į povandeninę infrastruktūrą, kuria tiekiama nafta, dujos, elektra ir internetas. „Mes juos matome. Mes žinome, ką jie daro“, – sakė jis parlamento nariams.
Oficialiai „Yantar“ yra 22010 projekto „okeanografinių tyrimų laivas“ – tačiau jis turi specializuotą įrangą, kuri, kaip pranešama, gali prisijungti prie povandeninių kabelių arba juos nutraukti, taip pat tirti ir ištraukti objektus iki 5500 metrų gylyje. Jis priklauso Rusijos gynybos ministerijos laivynui, jį eksploatuoja Rusijos karinio jūrų laivyno užsakymu veikianti Vyriausioji giluminių tyrimų direkcija ir kitos agentūros.
2017 m. „Yantar“ dalyvavo didelio atgarsio sulaukusioje operacijoje, kai jis plaukė prie Sirijos krantų iškelti dviejų naikintuvų – „Su-33“ ir „MiG-29KR“ – nuolaužų, nukritusių į Viduržemio jūrą per operacijas iš Rusijos lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“.
Kitais metais – 2018 m. – Jungtinės Karalystės karališkasis jūrų laivynas vėl lydėjo „Yantar“ per Lamanšo sąsiaurį, kai jis plaukė į Šiaurės jūrą. Tąkart ant jo denio buvo giliavandenis robotas „Saab SeaEye Tiger“. Rusija šį povandeninį droną įsigijo po povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos. Jis gali pasiekti kilometro gylį. Tąkart Jungtinės Karalystės karališkasis jūrų laivynas paskui Rusijos laivą pasiuntė eskadrinį minininką „HMS Diamond“ ir sraigtasparnį „Wildcat“.
Neseniai pranešta, kad „Yantar“ plaukiojo Viduržemio jūroje – kur, kaip spėjama, dalyvavo ieškant ir galbūt ištraukiant Rusijos krovininio laivo „MV Ursa Major“, kuris nuskendo po sprogimo jo mašinų skyriuje gruodžio pabaigoje, nuolaužas.
Negalima nuvertinti Rusijos ir jos įkvėptų veikėjų keliamos tariamos grėsmės povandeninei infrastruktūrai masto, rašo portalas „The WarZone“.
Vien Baltijos jūroje kabeliai buvo pažeisti tris kartus – ir visi jie turėjo bent keletą sabotažo požymių. Labiausiai pagarsėjo gruodžio 25 d. įvykis, kai naftos tanklaivis, tempdamas inkarą, sugadino elektros kabelį, einantį tarp Suomijos ir Estijos. Dėl to NATO pradėjo vykdyti misiją „Baltic Sentry“, kurios tikslas – užtikrinti svarbios povandeninės infrastruktūros saugumą regione.
Gruodžio incidentą Baltijos jūroje sukėlęs laivas buvo „Eagle S“ yra registruotas Kuko salose, bet susijęs su Rusija. Valdžios institucijoms sulaikius naftos tanklaivį, paaiškėjo, kad jame taip pat buvo daug šnipinėjimo įrangos.
Prielaidą, kad šis incidentas kaip nors susijęs su Kremliumi, iškėlė ir J. Healey, kuris pažymėjo, kad „daugelis analitikų mano, jog incidentą sukėlė Rusijos šešėlinio laivyno laivas“.
Potencialus pavojus povandeninei infrastruktūrai suprantamas jau seniai – ypač turint omenyje, kaip sunku ją apsaugoti nuo piktavališkų veiksmų, ir tai, kad valstybės ja remiasi tenkindamos daugelį savo svarbiausių poreikių.
„Dabar matome tokią Rusijos povandeninę veiklą šalia povandeninių kabelių, kokios, manau, dar niekada nebuvome matę, – 2017 m. gruodį laikraščiui „The Washington Post“ sakė JAV karinių jūrų pajėgų kontradmirolas Andrew Lennonas, tuo metu ėjęs vyriausiojo NATO povandeninių laivų karininko pareigas. – Rusija akivaizdžiai domisi NATO ir NATO šalių povandenine infrastruktūra“.
O dabar jau plačiai pripažįstama, kad Rusijos karas Ukrainoje – ir dėl to padidėjusi įtampa tarp Rytų ir Vakarų – didina šios rizikos mastą. Atsižvelgiant į tai, tokie šnipinėjimo laivai kaip „Yantar“ tikrai bus atidžiai stebimi NATO pajėgų, kai tik bus pastebėti veikiantys jų vandenyse.
