Po aštuoniasdešimties metų Kursko srityje, vakarų Rusijoje, rusų desantininkai dislokavo panašiai modifikuotas „BTR-D“ oro desanto mašinas: ant 13 tonų sveriančių vikšrinių šarvuočių viršaus pritvirtino tai, kas atrodo kaip lentinės platformos, ir nuleido į upes. Nugrimzdusios į upę, tokios improvizuotos dangos ant mašinų veikia kaip tiltai.
Ukrainiečių dronų operatorius šaukiniu Kriegsforscher, remiantis 20 000 ukrainiečių karių, kurie rugpjūtį Kurske užėmė dabar ir kontroliuoja 650 kvadratinių kilometrų plotą, pastebėjo vieną iš tokių „BTR-D“. Atvirųjų šaltinių žvalgybos analitikai, kurie socialiniuose tinkluose ieško sugadintų ir sunaikintų šarvuočių įrodymų, identifikavo dar bent vieną.
Atrodo, kad šios priemonės aktyviausiai naudojamos vakariniame Kursko salyno pakraštyje, kur rusų desantininkai kontratakuoja nuo lapkričio mėnesio. Norėdami pulti Darino kaime ir jo apylinkėse esančias ukrainiečių pajėgas, rusai pirmiausia turi kirsti Snahisto upę. Ukrainiečiai nepaliaujamai bombarduoja civilinius ir visus įprastus ar pontoninius tiltus, kuriuos rusų inžinieriai stato Kurske, taip pat taikosi į specialius rusų mobiliuosius tiltus, kurie yra dideli ir nepatogūs.
Todėl ir pereinama prie improvizacijų su „BTR-D“. Ukrainiečių minų, raketų, artilerijos ir dronų atžvilgiu jie yra tiek pat pažeidžiami, kaip ir bet kuri kovinė mašina – t. y. labai pažeidžiami – tačiau tokie sprendimai gali būti mažiau pažeidžiami nei nuolatiniai tiltai ar lėtos inžinerinės transporto priemonės. „BTR-D“ yra menkai apsaugotas – bet bent jau greitas: jo didžiausias greitis kelyje siekia beveik 65 kilometrus per valandą.
Nuo lapkričio ukrainiečiai nukovė mažiausiai dvi tokius „BTR-D pervažas“. Tačiau „pasidaryk pats“ tipo transporto priemonės jau ne kartą padėjo rusų kariams kirsti Snahisto upę ir kautis Darino apylinkėse, rašo „Forbes“.