Nepaisant Kremliaus pastangų kontroliuoti žinias, perduodamas per valstybinę žiniasklaidą, pasikartojančios sėkmingos Ukrainos bepiločių orlaivių atakos išryškina aiškią Rusijos oro gynybos pajėgumų spragą, rašo „Defence Blog“.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių dronai smogė daugeliui naftos sandėlių ir naftos perdirbimo gamyklų, esančių toli nuo fronto linijos, įskaitant objektus Kalugos ir Tulos regionuose. Socialinės žiniasklaidos platformose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota padaryta žala – o tai rodo šių smūgių veiksmingumą.
Su Rusijos kariuomene glaudžiai susiję „Telegram“ kanalai atvirai kritikavo vyriausybę dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie šios kylančios grėsmės.
„Praėjusią naktį priešas sėkmingai nusitaikė į dar dvi naftos saugyklas Rusijos teritorijoje, o vietos ir Ukrainos kanalai išplatino filmuotą medžiagą apie padarinius. Didėjantis dronų smūgių mūsų užnugaryje esantiems taikiniams efektyvumas ir mastas tapo įprastu reiškiniu“, – teigiama daug sekėjų turinčiame kanale „Voyennyy Osvedomitel“ („Karinis informatorius“)
Pareiškime taip pat pripažįstama, kad dabartinės Rusijos oro gynybos sistemos yra nepakankamos kovojant su nebrangių, žemai skrendančių dronų spiečių taktika. Kritikoje raginama sukurti mobilius kovos su dronais padalinius, integruotus į centralizuotą informacinį tinklą, kad būtų galima geriau reaguoti į šias grėsmes.
Tolimojo nuotolio dronų atakos tampa vis svarbesniu Rusijos ir Ukrainos karo aspektu. Kadangi antžeminis karas vis dar stringa, karas ore, kuriame lyderiauja dronai, įgauna pagreitį. Ukrainos pajėgos sėkmingai taikosi į didelės vertės karinį turtą, įskaitant šaudmenų sandėlius, degalų saugyklas ir net strategines bombonešių bazes.
Per vieną iš ryškiausių incidentų Ukrainos dronai smogė Rusijos šaudmenų sandėliui Tverės srityje, esančioje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Pasak Ukrainos šaltinių, smūgis sunaikino taktinių raketų „Iskander“, sklendžiančių bombų ir artilerijos sviedinių atsargas. Liudininkai pranešė apie galingus sprogimus, matomus už kelių kilometrų.
Neseniai Ukrainos dronai atakavo Engelso oro bazę, kuri yra labai svarbi Rusijos strateginių bombonešių flotilei. Pranešama, kad per smūgį nukentėjo degalų ir amunicijos sandėliai, taip dar labiau sumažindami Rusijos galimybes vykdyti ilgalaikes karines operacijas.
Rusijos nesugebėjimas pritaikyti savo oro gynybos strategiją, kad galėtų atremti vis sudėtingesnius ir dažnesnius Ukrainos bepiločių orlaivių smūgius, tapo opia problema agresoriui. Analitikai tvirtina, kad esamos sistemos, skirtos didelio aukščio grėsmėms, sunkiai perima mažus, žemai skrendančius bepiločius orlaivius. Didelis dislokuotų dronų skaičius dar labiau apsunkina šią problemą – nes jie perkrauna lokalizuotą gynybą, rašo „Defence Blog“.
Kariniai ekspertai atkreipė dėmesį į Ukrainos bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis, ypač Jungtinėmis Valstijomis, kuriant ir gaminant pažangias dronų technologijas. Ši partnerystė leido Ukrainai sparčiai plėsti savo bepiločių orlaivių pajėgumus, todėl Rusija atsilieka tiek gamybos, tiek kovos priemonių srityje.
Viename Rusijos „Telegram“ kanale rašoma: „Pradinis JAV remiamas Ukrainos dronų gamybos augimas buvo ignoruojamas. Dabar neįmanoma nepastebėti didėjančio šių smūgių dažnumo ir masto. Pasekmės akivaizdžios kiekvieną naktį“.
Didėjantys Ukrainos dronų karo pajėgumai ne tik atskleidžia Rusijos gynybos spragas, bet ir keičia konflikto dinamiką. Šie smūgiai verčia Rusiją nukreipti išteklius apsaugoti svarbią infrastruktūrą, o tai dar labiau apsunkina jos karinę logistiką. Ukrainai šie išpuoliai yra ekonomiškai efektyvi priemonė sutrikdyti Rusijos karines pastangas ir pademonstruoti savo gebėjimą duoti atkirtį net ir užsitęsus sausumos karui.
Ir tokie sėkmingi išpuoliai prieš Rusijos naftos saugyklas jau duoda rezultatus, rašo „Defense Express“. Prie fronto linijos okupantai vis mažiau remiasi karine technika, o vis labiau pasikliauja pėstininkais.
Apie tai „Telegram“ rašė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„Dabar dėl didelių šarvuotosios technikos nuostolių, taip pat dėl logistinių degalų tiekimo sutrikimų, atsiradusių dėl smūgių naftos perdirbimo gamykloms ir naftos sandėliams, rusai daugiau pastangų skiria pėstininkų puolimams“, – pažymėjo jis.
Dėl logistikos sutrikimų rusai šiuo metu neturi pakankamai degalų sunkiajai technikai. Todėl agresorius pasikliauja pėstininkų puolimais. Jie naudoja įrangą, kurią galima papildyti bet kokiu benzinu, įskaitant civilinius automobilius, bagius, taip pat motociklus. Tačiau labiausiai dabar vykdomi pėstininkų puolimai.
Galima prisiminti, kad sausio 14 d. naktį ir tos pačios dienos rytą Ukrainos dronai atakavo kelis karinius objektus Rusijos teritorijoje. Buvo atakuojama gamykla „Orgsintez“ Kazanėje ir naftos saugykla Engelso mieste Saratovo srityje. Po sprogimų objektuose kilo gaisrai.
Anksčiau Ukrainos gynybos pajėgos sudavė tikslų smūgį Briansko chemijos gamyklai. Ukrainos kariškiai pabrėžė, kad ši gamykla yra strateginis Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektas, nes joje gaminamas parakas ir sprogmenys artilerijos amunicijai.
Sausio 8 d. naktį tolimu smūgiu pavyko smogti gana konkrečiam strateginės reikšmės kariniam objektui. Tai buvo gamyklos „Krystal Plant“ valstybinė rezervinė saugykla, kurioje saugomi degalai Rusijos strateginės aviacijos aviacijos bazės Engelse degalai. Gaisro nepavyko užgesinti kelias dienas, o sausio 14 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė dar kartą, po ko gaisras naftos saugykloje įsiplieskė su nauja jėga.
Nauja Ukrainos raketa „Neptun“ taip pat smogė rusų amunicijos ir dronų sandėliui „Plastfactor“ gamykloje. Vėliau Rusija susidūrė su didžiausia Ukrainos koordinuota dronų ataka, kai buvo atakuojami pagrindiniai mazgai nuo Krasnodaro iki Kerčės, rašo „Defense Express“.
