Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teiktas Technologijų ir inovacijų įstatymo pataisas Seimas priėmė vienbalsiai, už jas balsavo 113 parlamentarų. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pakeitimais sukurtas teisinis pagrindas Inovacijų agentūrai vertinti ir priimti sprendimą, ar ūkio subjektas, siekiantis gauti valstybės paramą, turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, „startuolis“ yra labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre įregistruota ne ilgiau kaip 5 metus. Papildžius įstatymą, startuoliai bus lengviau atskiriami nuo kitų mažų įmonių, vertinant inovatyvumo kriterijų.
Reguliuos DI plėtrą
Ministerijos teigimu, įstatymo pakeitimai skirti spartinti DI naudojimą Lietuvoje bei kelti šalies konkurencingumą šiame sektoriuje. Pataisomis taip pat yra įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d.
„Šiuo metu didžiausias iššūkis yra teisinis ir institucinis neapibrėžtumas, kuris trukdo dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ir taikymo procesams, visos dirbtinio intelekto ekosistemos plėtrai bei Lietuvos konkurencingumo didinimui“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taps pagrindinėmis DI priežiūros institucijomis. Numatoma, kad agentūra tvirtins įstaigas, norinčias gauti notifikaciją teikti DI sistemų vertinimo paslaugas visoje ES, o RRT prižiūrės DI sistemų rinką.
Notifikuotos įmonės, mokslo ir studijų institucijos vertins didelės rizikos DI sistemas ir jas sertifikuos, kad užtikrintų tokių produktų saugumą.
Lietuva tampa viena pirmųjų šalių ES, pradedanti kurti bandomąją DI aplinką – vadinamąją dirbtinio intelekto „smėliadėžę“.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, DI technologijų naudojimas Lietuvoje nuo 2023 metų išaugo nuo 4,9 proc. iki 8,8 proc.
Tikėtina, kad šis skaičius ir toliau augs, todėl įmonėms labai svarbu nepažeisti ES reikalavimų, nes už tai gali grėsti baudos.