Šis atradimas yra „neįtikėtina istorija“, – teigia Saksonijos-Anhalto valstybinio monetų kabineto Vokietijoje kuratorius ir skyriaus vadovas Ulfas Drägeris. Restauratoriai atradimą padarė 2022 m. gegužę, bet apie jį paskelbė tik 2024 m. lapkritį. Monetos rastos gotikinėje Švento Andriaus bažnyčioje Eislebeno mieste, esančiame Saksonijos-Anhalto žemės rytuose. Šioje bažnyčioje 1546 m. savo keturis paskutinius pamokslus pasakė Martinas Lutheris – protestantų reformatorius, parašęs „Devyniasdešimt penkias tezes“ prieš korupciją Romos katalikų bažnyčioje.
Maždaug po 100 metų, apie 1640 m., kažkas bažnyčią panaudojo kaip slėptuvę savo lobiui paslėpti. kuriose buvo 816 monetų, slėpėjai įdėjo į ertmę smiltainio statulos kojoje, kuri yra grafienės ir grafo epitafijos dalis, pasakoja U. Drägeris.
„Tai, kad lobis nebuvo atskleistas anksčiau, yra tikras stebuklas“, – teigia jis. Monetų ekspertams prireiks laiko nustatyti lobio vertę, tačiau šiuo metu galima pasakyti tik tiek, kad tai didžiulis turtas. Daug daugiau, nei amatininkas galėtų uždirbti per metus, pažymi muziejininkas.
Vertingiausios auksinės monetos buvo suvyniotos į popierių ir paženklintos etiketėmis, rodančiomis, kad pinigai priklauso bažnyčios iždui. „Tačiau tai nėra maišelis, skirtas sekmadienio rinkliavai, – sako U. Drägeris. – Vietoj to tai yra pajamos, surinktos už specialias pastorių teikiamas paslaugas“ – pavyzdžiui, vestuves, krikštynas ir laidotuves. Muziejininkas pridūrė, kad klebonai taip pat rinkdavo pinigus iš „kėdžių mokesčio“ – kai tikintieji mokėdavo už tai, kad galėtų sėdėti bažnyčioje matomose vietose.
Šioje slėptuvėje yra auksinė moneta, vadinama „auksiniu angelu“, auksiniai dukatai ir dvigubi dukatai, sidabrinės monetos, vadinamos taleriais, pustaleriais ir talerių ketvirčiais, ir šimtai pensų.
Šis lobis buvo paslėptas per Trisdešimties metų karą (1618–1648 m.) – laikotarpį, kuris prasidėjo Šventosios Romos imperijos imperatoriui savo karalystėje įvedus religinę kontrolę, o vėliau apėmė politinius, teritorinius ir komercinius konfliktus kaimyninėse Europos teritorijose. Šio konflikto metu būdavo periodų, kai švedų kareiviai kas savaitę plėšdavo Saksoniją-Anhaltą, įskaitant Eislebeną. Vietiniai gyventojai buvo priversti apgyvendinti ir maitinti švedų kareivius bei mokėti jiems didžiules pinigų sumas. „Nuo 1628 iki 1650 m. Eislebenas neteko maždaug pusės savo gyventojų, – pasakoja U. Drägeris. – [Tai buvo] nuolatinio karo siaubo vaizdas“.
Kiek buvo vertas lobis?
Pasak U. Drägerio, XVII a. regione sėkmingai dirbęs kalnakasys kas savaitę uždirbdavo apie 1 talerį, arba 24 pensus. Vienas svaras (0,45 kg) sviesto kainavo apie 3 pensus, o dvi silkės – 2 pensus. Be auksinių ir sidabrinių monetų, lobyje yra apie 800 pensų.
Tikėtina, kad šio lobio praradimas tuo metu buvo tragedija, mano U. Drägeris. „Dėl to šis radinys yra labai reikšmingas istorinis ir realus liudijimas ne tik Eislebeno, bet ir Saksonijos-Anhalto žemės, esančios pačioje Europos širdyje, istorijai“, – teigia jis.
Istorikai žino, kad nuo 1561 m. Eislebene veikė „Aerarium Pastorale“ – bendras parapijos fondas, kuris buvo naudojamas kaip pensijų ir sveikatos fondas, socialinis pastorių draudimas, taip pat naudotas ir teologų mokymui skatinti. „Galbūt dabar šį fondą ir turime prieš akis, – svarsto muziejininkas. – Tai parodys istoriniai tyrimai.“
Dabar tyrėjai planuoja tirti kiekvieną monetą atskirai ir dokumentuoti savo radinius internete bei Moritzburgo meno muziejuje Halėje. Jie taip pat pristatys savo radinius Šv. Andriaus bažnyčioje.
Parengta pagal „Live Science“.
