Nuo seniausio pasaulyje lūpdažio iki Platono kapo: 15 įspūdingiausių šių metų atradimų

CNN pateikia keletą svarbiausių metų meno istorijos ir archeologijos atradimų.

Viena įdomiausių archeologijos paslapčių pradėjo naują skyrių, kai archeologai mėgėjai Anglijoje rado didelį romėnų dodekaedrą – vieną iš 130 pasaulyje žinomų 12 kraštinių senovinių objektų, kurių paskirtis per tiek metų paskendo užmarštyje. 7,5 centimetro skersmens – tai vienas didžiausių iki šiol rastų pavyzdžių ir „visiškai unikalus“, kaip teigia objektą radusios Northon Disney istorijos ir archeologijos grupės sekretorius Richardas Parkeris.

„Jis pilnas, nesugadintas ir akivaizdu, kad tas, kas jį pagamino, ir tie, kurie juo naudojosi, laikė jį labai vertingu“, – sako jis. Nesant atvaizdų dailėje ar aprašymų literatūroje, romėnų dodekaedrai lieka mįsle, tačiau R. Parkeris mano, kad tai buvo religinis objektas. „Tai gana sudėtinga istorija, kurią tik pradedame aiškintis, – teigia jis.

Lenkų kompozitorius Frédéricas Chopinas mirė prieš 175 metus, būdamas 39 metų – bet štai Morgano bibliotekos ir muziejaus Niujorke kuratoriui atrado naują jam priskiriamą valsą – tai pirmas nežinomas kompozitoriaus kūrinys, rastas per beveik šimtmetį.

F. Chopinui buvo dvidešimt keli, kai ant atviruko dydžio rankraščio užrašė trumpą, bet pilną valsą. Galbūt iš pradžių šis valsas buvo kaip dovana, tačiau, kitaip nei kiti žinomi jo dovanoti valsai, F. Chopinas jo nepasirašė – o tai rodo, kad galbūt persigalvojo. Pirmą kartą išgirsti šį kūrinį „bus jaudinanti akimirka visiems klasikinio fortepijono pasaulio atstovams“, – spalį pareiškė jį atradęs kuratorius Robinsonas McClellanas.

Prieš pat Heloviną labdaros organizacija „English Heritage“, valdanti daugybę istorinių objektų visoje Jungtinėje Karalystėje, paskelbė apie tinkamai baugų radinį: ant Tudorų dvaro sienų Linkolnšyre buvo aptikta „stulbinanti raganiškų ženklų gausa“. Išraižymus, oficialiai vadinamus apotropėjiniais ženklais, aptiko „English Heritage“ savanoris – ir manoma, kad jie datuojami XVII a. pabaiga.

Daugelyje tarnų sparne rastų simbolių yra apskritimai, skirti „sugauti demonus“, taip pat persidengiančios V raidės, kurios galėjo būti kreipimasis į Mergelę Mariją dėl dieviškos apsaugos. Taip pat matomas buvusio dvaro savininko vardas, tačiau apverstas aukštyn kojomis – kaip galimas jo prakeikimas.

1962 m. vienas italų prekiautojas smulkiomis senienomis Kaprio vilos rūsyje rado suvyniotą drobę, kurioje buvo pavaizduota asimetriškai nutapyta moteris mėlyna suknele. Ilgai nesvarstydamas, jis įrėmino paveikslą ir padovanojo jį žmonai – tačiau jis jai nepatiko. Vis dėlto paveikslas dešimtmečius kabojo jų šeimos namuose ir jiems priklausančiame restorane. Dabar, po ilgų prekybininko sūnaus Andrea Lo Rosso pastangų nustatyti dailininko parašo autentiškumą, ekspertai mano, kad tai 6 mln. eurų vertės Picasso originalas – vienas iš daugelio jo meilužės fotografės Doros Maar portretų.

Jo tėvas mirė 2021 m. taip ir nesulaukęs sprendimo, o Picasso fondas Paryžiuje iki šiol nepatvirtino kūrinio autentiškumo. Paveikslas kelerius metus buvo saugomas saugykloje, tačiau, pasak A. Lo Rosso, nuo tada, kai buvo rastas kartu su kitu anoniminiu kūriniu Kaprio rūsyje, išgyveno neįtikėtinus išbandymus.

„Abu jie buvo apnešti žemėmis ir kalkėmis, mano mama juos išskleidė ir išskalbė plovikliu, tarsi jie būtų kilimai“, – pasakojo jis CNN.

Londono aukciono rengėjai per įprastą antikvarinių daiktų vertinimą rado 10 pasirašytų Salvadoro Dali litografijų, kurios 50 metų gulėjo pamirštos savininko garaže. Anoniminis savininkas jas nusipirko per galerijos uždarymo išpardavimą praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, pasakojo darbus aptikęs „Hansons Richmond“ asocijuotasis direktorius Chrisas Kirkhamas.

„Tai buvo gana siurrealu. Niekada nežinai, ką aptiksi įprasto apsilankymo namuose metu“, – sakė jis.

Rugsėjį, kai visi šie darbai buvo parduoti, jų kainos viršijo 500–700 svarų sterlingų (600–850 eurų) už vieną, ir iš viso už juos gauta 19 750 svarų sterlingų (23,75 tūkstančio eurų).

Graikų dievo Hermio marmurinė skulptūra maždaug prieš 1600 metų buvo paslėpta kanalizacijoje ir buvo atrasta tik šią vasarą. Bulgarijos archeologai šį atsitiktinį radinį aptiko liepos mėnesį, kaip praneša agentūra „Reuters“, kasinėdami senovinio Heraklėjos Sintikos miesto vietoje Bulgarijoje, netoli sienos su Graikija.

Pasak kasinėjimams vadovavusių archeologų, gerai išsilaikiusi statula yra dviejų metrų aukščio ir greičiausiai buvo patalpinta kanalizacijos sistemoje po žemėmis, kad būtų išsaugota po 388 m. įvykusio žemės drebėjimo. Po žemės drebėjimo miestas sunyko, todėl apie 500 m. jis buvo apleistas.

Daugiau nei 4300 metų senumo kapavietė atvėrė langą į to laikmečio kasdienį gyvenimą – nes archeologai joje rado daugybę spalvingų paveikslų. Kapavietė yra Dahšūro piramidžių nekropolyje, kurį Vokietijos Kairo archeologijos institutas kasinėja nuo 1976 m. Užrašai ant dekoratyvinių kalkakmeninių mastabos durų atskleidžia, kad ji priklausė administratoriui Seneb-nebefui ir jo žmonai Idut – o archeologai kapavietę datuoja maždaug 2 300 m. pr. m. e.

Ekspedicijai vadovavęs Stephanas Seidlmayeris, apibūdindamas žmonių ir gyvūnų paveikslus kaip pasižyminčius „elegantiškomis formomis ir puikius atlikimu“, sakė, kad „paveikslai yra svarus įrodymas apie išsivysčiusios Senosios karalystės sostinės regiono meninę aplinką“.

Statybininkas patyrė gyvenimo staigmeną, kai įrenginėdamas automobilių stovėjimo aikštelę XVI a. užmiesčio dvare Piterbore (Anglijoje), atsitiktinai aptiko marmurinę moters galvą. Paaiškėjo, kad tai yra 1800 metų senumo romėnų skulptūra. O paslaptingos moters be galvos statula netrukus atsirado netoliese – kai po dviejų savaičių statybvietėje pradėjo dirbti archeologai.

Dabar manoma, kad XVIII a. dvaro savininkas, devintasis Ekseterio grafas Brownlow Cecilis parsivežė skulptūrą iš kelionės po Italiją septintajame dešimtmetyje – tačiau kaip ji atsidūrė po žeme, lieka paslaptis.

Pietryčių Irane rastas mažytis buteliukas rodo, kad ir šiais laikais mėgstama MAC lūpų spalva gali būti ne taip jau toli nuo savo pirmtakės, skaičiuojančios 4000 metų. Akmeninis indelis su tamsiai raudonu mineralų mišiniu – daugiausia hematitu, taip pat manganitu, braunitu ir augalinės kilmės vaškinėmis sudedamosiomis dalimis – yra „tikriausiai ankstyviausias“ lūpų dažų pavyzdys, kurį pavyko moksliškai išanalizuoti, vasarį mėnesį pranešė mokslininkai.

„Ir raudonai dažančių mineralų, ir vaškinių medžiagų intensyvumas, kaip bebūtų keista, visiškai atitinka šiuolaikinių lūpų dažų receptus“, – žurnale „Scientific Reports“ pažymėjo tyrimo autoriai.

Jie pridūrė, kad buteliuko forma ir sudedamosios dalys leidžia manyti, kad dažai buvo naudojami lūpoms, tačiau gali būti, kad jis buvo naudojami ir kitais būdais.

Už daugmaž 1100 kilometrų į pietvakarius nuo Buenos Airių Argentinos ir Čilės archeologai aptiko ankstyviausius žinomus urvų piešinius Pietų Amerikoje. 895 meno kūriniai, sukurti prieš 8200 metų, atkeliavo iš Huenul 1 urvo – maždaug 620 kvadratinių metrų ploto slėptuvės uolose.

Mokslininkai datavo keturis juoda anglimi išpieštus raštus šioje sistemoje – paaiškėjo, kad jie buvo atkartojami mažiausiai 3000 metų. Urvų menas atskleidžia meninius gebėjimus ir medžiotojų-rinkėjų bendravimą viduriniojo holoceno laikotarpiu.

Tyrimo autorė dr. Guadalupe Romero Villanueva sako, kad kitose regiono urvų sistemose gali būti ir senesnių meno kūrinių, tačiau jų data nėra tiksliai nustatyta – pavyzdžiui, Argentinos urve Cueva de las Manos, kuriame, kaip manoma, yra 9500 metų senumo paveikslų.

Sausio mėnesį Neapolyje (Italija) vykdant žaidimų aikštelės statybos projektą buvo aptikti 2000 metų senumo potencialiai legendinio savininko paplūdimio namo griuvėsiai. Kadaise buvęs prabangus dvaras ant uolos šlaito, kuriame buvo 10 erdvių kambarių, plytelėmis išklotos sienos ir plačios terasos, datuojamas I a., o dėl pasikartojančios vulkaninės veiklos, paskandinusios žemes, jį iš dalies užliejo jūra.

Ekspertai teigia, kad dvaro savininkas galėjo būti garsus gamtos mokslininkas, filosofas ir laivybos vadas Plinijus Vyresnysis, vadovavęs netoliese esančio romėnų uosto Misenumo 70 laivų flotilei.

„Tikėtina, kad didinga vila pasižymėjo 360 laipsnių vaizdu į Neapolio įlanką ir buvo skirta strateginiams kariniams tikslams, – sakė Neapolio meno paveldo vyriausioji archeologė Simona Formola. – Manome, kad (kasinėjant) gilesnius sluoksnius gali būti aptikta daugiau kambarių ir net freskų – potencialiai taip pat vertingų radinių.“

Kanados kalnakasybos bendrovė „Lucara Diamond Corp.“ rugpjūtį paskelbė, kad iškasė, jos manymu, antrą pagal dydį kada nors rastą, 2492 karatų deimantą. Akmuo buvo rastas Karowe kasykloje Botsvanoje, kur 2015 m. buvo rastas dabartinis antrosios vietos rekordininkas – 1109 karatų akmuo „Lesedi La Rona“, po dvejų metų parduotas už 53 mln. dolerių. (Didžiausias pasaulyje žinomas deimantas yra 3106 karatų Cullinano deimantas, rastas Pietų Afrikoje 1905 m.).

Kalnakasybos bendrovė šiam darbui pasitelkė taikliai pavadintą įrankį – „Mega Diamond Recovery“ (MDR) rentgeno spindulių (XRT) aparatą, kuris buvo sukurtas vis dar paslėptiems pasaulio brangakmeniams ieškoti ir išgauti.

Britų vaizduojamojo meno tyrinėtojas padarė stulbinantį atradimą – socialiniame tinkle „X“ atsitiktinai pastebėjo išskirtinio Tudorų monarcho Henriko VIII paveikslo nuotrauką. Nuotraukoje buvo užfiksuotas priėmimas Anglijoje, Vorikšyro grafystėje, pastatų komplekse, kuriame įsikūrusi Vorikšyro grafystės taryba. Už besišypsančių svečių Adamas Busiakiewiczius pastebėjo portretą su „išraiškinga arkine viršutine dalimi“. Atrodė, kad jis yra iš XX a. šeštajame dešimtmetyje užsakytų 22 reikšmingų karalių, karalienių ir visuomenės veikėjų portretų rinkinio, kurių daugelis buvo išblaškyti po privačius aukcionus.

CNN atsiųstame pranešime spaudai A. Busiakiewiczius teigė, kad arkinis viršus yra „ypatinga Sheldono rinkinio ypatybė“, o paveikslo rėmas „identiškas kitiems išlikusiems pavyzdžiams“. Jis pridūrė, kad dauguma darbų „iki šiol neatrasti“.

Nedidelis namas Pompėjuose pateikė didelę staigmeną – paaiškėjo, kad jame yra keletas puošnių ir erotiškų freskų. Archeologai atkasė namą centriniame senovinio miesto rajone, kurį 79 m. sunaikino ugnikalnio išsiveržimas, tačiau kuris išliko po pelenų sluoksniais.

Nors namas yra nedidelis ir neturi kai kurių didesnių romėnų gyvenamųjų namų architektūros bruožų – pavyzdžiui, centrinio kiemo po atviru dangumi – jis rodo, kad net ir kuklūs namai galėjo būti puošnūs. Mitinėse scenose vaizduojama meilės deivė Venera su savo mirtinguoju meilužiu Adoniu, taip pat Tesėjo sūnus Hipolitas, atmetęs savo pamotės Fedros romantiškus siūlymus.

Šis atradimas – ne vienintelis šiais metais Pompėjuose aptiktas įspūdingų freskų rinkinys: pavasarį archeologai atkasė banketų salę su įspūdingomis juodai dažytomis sienomis, ant kurių pavaizduoti mitologiniai personažai, susiję su Trojos karu.

Pasak italų mokslininkų, tyrinėjusių Pompėjuose po ugnikalnio pelenais palaidotų ritinių rinkinį, apanglėjusiuose papiruso ritiniuose pasinaudojus dirbtiniu intelektu aptikta naujų žinių apie Platoną. Naujai iššifruotas tekstas yra XVIII a. aptiktų 1800 apanglėjusių ritinių, vadinamų Herkulanumo ritiniais, dalis. Mokslininkai, norėdami perskaityti iš dalies sunaikintus ritinius, pasitelkė dirbtinį intelektą – kartu su kitomis specializuotomis vaizdavimo technologijomis.

Taigi, o ką sako naujai atrastoji informacija? Kad graikų filosofo paskutinio poilsio vieta – slaptas sodas šalia šventovės Atėnų Platono akademijoje (kuri buvo sunaikinta 86 m. pr. m. e.). Paneigtos ir kitos spėlionės: anksčiau buvo sakoma, kad Platonas mėgavosi muzika, kuri jam buvo grojama mirties patale, tačiau ritiniai byloja ką kita. Filosofui atrodė, kad fleitos muzika turi „skurdų ritmo pojūtį“, per pristatymą Neapolyje pavasarį sakė ekspertai.