Daugelis mūsų – tai statistinis socialinis europietis, kuris turi daugiau nei 60 ar 80 paskyrų.
„Pasiimkite mobiliuosius telefonus, suskaičiuokite aplikacijas, padauginkite bent iš penkių, nes ne visos paskyros yra mūsų telefonuose – dažnu atveju yra tokių, kurių nė neprisimename: kažkada nuvažiavote į kurortą, užsiregistravote viešbutyje, jūsų paprašė susikurti lojalumo paskyrą, tą padarėte, daugiau niekada į tą viešbutį nebegrįžote, tačiau liko jūsų el. paštas, vardas, pavardė, gyvenamasis adresas, net ir asmens kodas“, – aiškino jis naujienų portalo Lrytas surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“.
Kodėl tampame įdomūs sukčiams? Dar 1984 m. mokslininkas Robertas Cialdini įvardijo šešis principus, pagal kuriuos rinkodaros specialistai, pardavėjai geba žmogui įsiūlyti prekę arba paslaugą. Pastaraisiais metais tas pats mokslininkas įvardijo ir septintąjį. Minėtus principus pasitelkia ir sukčiai.
Pirmasis jų – stoka. Ir būtent stokos faktorių sukčiai pasitelkia dažniausiai.
Jei kažkas esate gavęs el. sukčiavimo laišką, dažnu atveju jame skatinama pajusti stoką – jūs esate spaudžiami į kampą frazėmis, panašiomis į „Liko paskutinis kambarys“, „Esate paskutinis, kuris privalote paspausti šią nuorodą“, „Liko tik 5 minutės“. Sukčiai gali apeliuoti į jūsų finansinius gebėjimus klausdami, ar jums nereikia naujo automobilio? O būsto paskolos?
Kitas – grįžtamumo principas, kurį V.Krekys įvardina kaip skolos jausmą. „Žmonės nemėgsta būti skolingi. Įsivaizduokite: einate Gedimino prospektu, vyksta mugė, jums pasiūlo paragauti alyvuogių, apie jas papasakoja – žmogus į jus investuoja savo dėmesį, žinias, jums suteikia to, ko galbūt nežinojote. Jums viduje ima kirbėti – gal vis dėlto reikia nusipirkti tą 100 gramų alyvuogių?
Tas pats ir sukčių pasaulyje: jums paskambina, ilgai pasakoja apie investicinę monetą. Sukčiai stengiasi priversti jus pasijusti nepatogiai, kad esate jiems skolingi grįžtamąjį ryšį“, – „Saugumo kode“ aiškino informacinio saugumo ekspertas.
Sukčiai labai dažnai žaidžia autoriteto korta. Esą jums nurodymus duoda viršininkas, vyriausioji buhalterė, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“... „Jie gąsdina, baugina, galbūt pasakoja, kad pinigus būtinai reikia pervesti šiandien, penktadienį, kitaip sustos gamyba.
Automatiškai esate įspaudžiamas į kampą – juk skambina jūsų viršininkas, kaip drįsi jam prieštarauti? Tuomet ir padarote 100 tūkst. eurų mokėjimą“, – situacijas modeliavo V.Krekys.
Išvengti tokių atvejų padėtų saugiklis – daug pakeistų įvesta tvarka, kad mokėjimą privalėtų patvirtinti viršininkas.
Sukčiai prisistato bankininkais, saugumo specialistais, gydytojais ir jums bruka informaciją – savaime patikite, kad šitas žmogus demonstruoja savo žinias, kalba aukštais terminais. Kitą sykį to pakanka, kad sutiktumėte, tarkime, nuskenuoti kokį pakištą QR kodą ir prarastumėte pinigus.
„Įsipareigojimas ir nuoseklumas – kiek sudėtingesnis punktas. Tačiau kiek yra žmonių, kurie neturi kokios lojalumo kortelės? Tai – mūsų sekimo kortelė, – situaciją aštrino V.Krekys. –
El. parduotuvėje iššoks pranešimai, siūlantys 5 ar 10 eurų nuolaidos kuponą, arba raginantys pasukti laimės ratą – į žaidimą esate įtrauktas automatiškai. Gavę 5 eurų nuolaidos kuponą nutariate jį išleisti ir įsigyjate prekių už 500 eurų.
Tas pats vyksta ir su sukčiais: jis paskambina vieną sykį, papasakoja istoriją, kaip dabar kyla kriptovaliutų verslas, jūs susidomite – jus įtraukia. Toks sukčius niekada neprašys pervesti 10 tūkst. eurų – pervesite 10 eurų, vėliau – 100, dar po kurio laiko – 1000 eurų. O kai paprašysite pinigus išmokėti, jums pasakys, kad reikia susimokėti 100 eurų depozito, po to – dar ir dar. Ratas sukasi, kol suprantate, kad investavote kelis tūkstančius – nė nesuprasite, kad esate užkabintas ant kabliuko“.
Sukčiai žaidžia ir simpatija. Anot informacinio saugumo eksperto, žmonėms patinka gražūs dalykai, o apgavikai tuo naudojasi. Įsivaizduokite estetišką ir precizišką sukčiaus laišką, arba kokio gyvūno dailią nuotrauką socialiniame tinkle. V.Krekys sako – jums savaime norėsis įsitraukti ir siuntėjais pasitikėti.
Gal tekę pasiduoti bandos jausmui? Anot pranešėjo, šis principas irgi minimas tarp tų, kuriuos išskyrė mokslininkas R.Cialdini. Jei į kriptovaliutas investuoja jūsų kaimynas, kolega, dainininkas Deivis, o prieš akis – nuoroda, kurią tereikia paspausti, negalvoję tą darote, nes sekate bandos jausmu.
Pasiduoti sukčiams mus gali paskatinti ir vieningumas. Mes mėgstame būti masėje, žmonių grupėje, todėl kai apgavikai siunčia el. laišką, skatinantį neva prisidėti prie bendros iniciatyvos, kažkam paaukoti, nes taip daro visi, ne vienas tuo susigundo.
„Smagiausia, kad sukčiai šiuos veiksmus taiko ne pavieniui, o kompleksiškai: vieną kartą jus gąsdina, kitą kartą bandys jums padėti“, – įspėjo V.Krekys.
Tad ką daryti, kad sukčiai jūsų neapgautų?
Pirmiausia – sustoti. Gavote laišką, žinutę, sulaukėte skambučio, pamatėte ant stulpo priklijuotą QR kodą – sustokite. Pagalvokite: ar gali būti, kad kažkas pusvelčiui atiduos telefoną? Ir klauskite: klauskite savęs, ar prieš jus nėra taikomas nė vienas iš anksčiau išvardintų metodų? Klauskite sūnaus, kuris neva pateko į avariją, ar tikrai reikia sumokėti 500 eurų tam, kad jis skubos tvarka patektų į ligoninę? Klauskite savo viršininko, ar tikrai penktadienį reikia klientui sumokėti 100 tūkst. eurų?
