Gruodžio pradžioje praūžęs kibernetinis pirmadienis (angl. Cyber Monday) tik iliustruoja, kad žmonių susidomėjimas išmaniaisiais įrenginiais ir pažangia elektronikos įranga neslopsta. „Adobe Analytics“ duomenimis, vien JAV elektroninės komercijos apimtys kibernetinį pirmadienį išaugo iki rekordinių pardavimų, viršijančių 13 milijardų JAV dolerių. O viena iš ryškiausių tendencijų – 3 iš 5 pirkėjų perka naudodami ne kompiuterį, o išmanųjį telefoną.
Kaip jūsų kišenėje atsirado didžiausias prekybos centras
„Pirmiausia – mobilusis“ (angl. mobile-first) strategiją pastarąjį dešimtmetį prisijaukino daugelis e. prekybos įmonių. Nenuostabu, nes žiūrėdami vaizdo turinį savo telefone šiuolaikiniai žmonės praleidžia daugiau laiko negu žiūrėdami televizorių.
Paskui vartotojų dėmesį seka ir reklama, akcijos, išskirtiniai pasiūlymai. E. parduotuvės ir e. prekyvietės ypač aktyviai į savo programėlių ir mobiliųjų versijų projektus investavo per pandemiją. Laiku prisitaikęs prie vartotojų poreikių, saldžius vaisius verslas skynė ne tik per kibernetinį pirmadienį ar juodąjį penktadienį.
E. prekybos, e. mokėjimų ir išmaniojo telefono derinys dabar užtikrina, kad kiekvienas iš mūsų kišenėje turi didžiausią prekybos centrą. Greitą prekių pristatymą ir lankstų grąžinimą užtikrina kone kiekvienas didesnis prekybininkas, suvokiantis, kad kitaip iškris iš žaidimo.
Skaičiuojama, kad šiemet maždaug 57 proc. visų e. komercijos pardavimų bus atlikta išmaniaisiais telefonais arba planšetėmis. Taigi, išmanusis telefonas yra ne tik pagrindinė žmonių komunikacijos, bet ir apsipirkimo priemonė.
Kodėl? Nes programėlės yra patogios. Apskritai, apsipirkimas internetu sutaupo daugybę laiko, o prekių asortimentas – labai platus. Nerasi vienur, tai bus kitur. Dar – galima lengvai palyginti pasiūlymų kainas ir kitas sąlygas. Apsipirkti galima važiuojant viešuoju transportu, laukiant eilėje prie gydytojo kabineto ar tiesiog per krepšinio rungtynių pertrauką sėdint ant sofos.
Pakelkite kojas: kol jūs ilsitės, grindis valo robotas
Lietuvoje dar yra žmonių, kurie prisimena, kaip daugiabučių kiemuose gyventojai dulkindavo kilimus. Šis darbas išnyko, kai vis daugiau šeimų atsivėrė galimybės įsigyti dulkių siurblius. Butuose ūžė „Audros“ ir „Saturnai“.
Vėliau vietinius sovietinių laiku gaminius pakeitė vakarietiški dulkių siurbliai. O dabar vienas iš paklausiausių buities pagalbininkų Lietuvoje yra robotas dulkių siurblys. Dažnai – pagamintas Kinijoje.
Dar prieš dešimtmetį robotas dulkių siurblys atrodė kaip prabangos prekė. Panašiai kaip išmanusis telefonas liečiamu ekranu. Dabar daugeliui gyventojų tai – įprasti daiktai. Nors tiek telefoną, tiek dulkes valantį robotą galima įsigyti už labai įvairias kainas – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
„Fortune Business Insights“ ataskaita pateikia duomenis, kad pasaulinės robotų dulkių siurblių rinkos apimtis 2020 metais sudarė 9,77 mlrd. JAV dolerių. 2028 metų prognozėje nurodoma, kad rinka viršys 50,6 mlrd. JAV dolerių. Vadinasi, išaugs daugiau kaip penkis kartus. Jau dabar robotai užima maždaug penktadalį pasaulinės dulkių siurblių rinkos.
Kodėl? Nes robotai atlieka darbą už jus. Įrenginiuose veikia pažangios navigacijos sistemos, dėl to robotai sklandžiai manevruoja namuose. Jie „mato“ kliūtis ir jas apvažiuoja, atpažįsta baldus, laiptus, netgi kilimus. Modernūs įrenginiai sugeba prisitaikyti net prie skirtingos dangos – vienaip valo plyteles, kitaip – laminuotos medienos plaušo grindis ar kilimus. Robotą į darbą galima paleisti tiek nuotoliniu būdu, būnant už tūkstančių kilometrų, o galima – tiesiog ramiai sėdint ant sofos. Šiuo atveju, tereikia pakelti kojas nuo žemės. Juk kai kurie modeliai ne tik siurbia, bet ir turi grindų plovimo funkciją. Gamintojai taip pat tobulina šių siurblių filtrų sistemas, gebėjimą išvalyti patalpų kampus, surinkti augintinių kailio plaukus ir kt.
Indukcija kaitina ne tik puodą, bet ir tabaką
Ne ką mažesnės reikšmės technologijų varomas virsmas vyksta ir tabako pramonėje bei nikotino vartotojų gretose. Viena ryškiausių pokyčio iliustracijų – Japonija, kurios gyventojai imlūs inovacijoms.
Rūkantiems šios šalies gyventojams lygiai prieš 10 metų buvo pristatyta galimybė pereiti prie alternatyvos – kaitinamojo tabako. Skaičiuojama, jog nuo 2014 iki 2022 metų cigarečių vartojimas Japonijoje sumažėjo nuo 19,6 proc. iki 10,6 procentų – t. y. beveik perpus.
Pernai sausį kaitinamojo tabako gaminių pardavimai Tokijuje aplenkė cigarečių, o visoje šalyje šie alternatyvūs produktai užima apie 38 proc. rinkos dalį. Todėl tabako kontrolės politikos ekspertai Japoniją vis dažniau lygina su Švedija, kurioje per 40 metų rūkančiųjų cigaretes sumažėjo iki 5 proc. gyventojų, nes švedai masiškai perėjo prie alternatyvos – snuso, tabako pagalvėlių, kišamų už lūpos.
Skaičiuojama, kad kaitinamojo tabako gaminių pardavimai Japonijoje šiemet sudarys per 11 milijardų JAV dolerių. Kodėl jie taip išaugo? Esminis skirtumas – technologija, kuri leidžia kontroliuoti tabako gaminio kaitinimo temperatūrą. Mat tyrimai parodė, kad įprastos cigaretės degimo temperatūra gali siekti net 600–900 laipsnių, o dėl to įvyksta cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria tūkstančiai skirtingų cheminių junginių – dalis jų yra itin kenksmingi sveikatai ir yra siejami su didele įvairių ligų rizika.
Todėl alternatyvių bedūmių gaminių kūrėjai skyrė dėmesį temperatūros kontrolei. Šiuolaikiniuose bedūmiuose įrenginiuose indukcinės technologijos dėka tabakas yra kaitinamas, o ne deginamas, tad temperatūra yra kur kas žemesnė nei cigaretėje. Dėl to pasiekiama kur kas žemesnė temperatūra nei cigaretei degant ir išsiskiria ženkliai mažesni kiekiai kenksmingų cheminių medžiagų, o kai kurie junginiai iš viso nesusiformuoja.
Taip pat pastebima, jog didelės rūkančiųjų dalies perėjimą prie kaitinamojo tabako lėmė ir pati Japonijos kultūra, kurioje yra įsišaknijęs mandagumas, estetiškumas ir santūrumas. Tankiai apgyvendintoje šalyje rūkantieji paprastai stengiasi netrikdyti aplinkinių žmonių dūmais ir kvapais.
Dėl per dešimtmetį įvykusių pokyčių visuomenės sveikatos specialistai Japoniją dabar laiko geriausia vieta cigarečių alternatyvų poveikio studijoms.
Ko norėsite vakarienei? Laukite pasiūlymų iš dirbtinio intelekto
Po emocingų krepšinio rungtynių neturite su kuo jų aptarti? Nežinote, ką pasigaminti vakarienei iš šaldytuve esančių produktų? O galbūt niekaip neprisiverčiate prisėsti ir sudaryti kitų metų plano, iškelti tikslų ir aprašyti, kaip jų sieksite?
Milijonai žmonių visame pasaulyje jau išsprendė šias užduotis naudodami patogius dirbtinio intelekto (DI) įrankius, tokius kaip „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ar kt. DI sukurti asistentai tampa draugais ir patarėjais, padedančiais išspręsti net labai keistai skambančius klausimus. Norėdami rasti atsakymus dalis interneto vartotojų jau įprato kreiptis būtent į pokalbių robotų programas – taigi, neberašo į „Google“ ar kitą paieškos sistemą.
Daugiausia pagyrų iš paprastų vartotojų DI įrankiai sulaukia dėl savo universalumo. Paprastas įrankių naudojimas sumažina technologijų baimę, nors robotų programos kol kas negali užtikrinti absoliutaus atsakymų tikslumo. Tačiau jos neabejotinai užveda ant kelio, tiek ieškant kūrybiškų sprendimų, tiek siekiant suvaldyti kasdienį chaosą – sudėlioti tinkamą struktūrą, planą, sistemą.
Žmonės Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jau įsitikino, kad DI sukėlė revoliuciją vertimų industrijoje, nes robotai vertėjai yra prieinami 24/7, į norimą kalbą gali išversti iš dešimčių kitų kalbų, vartoti specifinį tam tikros srities žodyną ir terminus, dirba realiu laiku įtraukdamas papildomus duomenis ir t. t.
Apskritai, ši DI automatizuoto vertimo industrija pasaulyje yra vertinama maždaug 1 mlrd. dolerių. Tačiau paslaugų paklausos augimas rodo, kad per 10 metų šių paslaugų rinkos vertė gali siekti per 7,5 mlrd. JAV dolerių.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI įrankių populiarumas ir užduočių atlikimo kokybė auga dėl nuolatinio algoritmų tobulėjimo – gebėjimo mokytis. Kuo daugiau vartotojai naudojasi DI įrankiais, tuo šie tampa išmanesni, geriau supranta klausimus ir teikia kokybiškesnius atsakymus. DI evoliucionuoja kartu su vartotoju, o vis daugiau vartotojų įgyja prieigą prie DI įrankių, kurie dar visai neseniai buvo laikomi labai brangiu skaitmeniniu sprendimu.
