Vaikų požiūris į internetą: skaitmeninės kartos būdas bendrauti
Vaikai ir paaugliai internetą dažniausiai mato kaip neišsemiamą žinių, pramogų ir socializacijos šaltinį. Socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“, „TikTok“ ar „Snapchat“, suteikia jiems galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir save įvairiapusiškai išreikšti. Internetas taip pat leidžia greitai pasiekti informaciją, mokytis, dalyvauti įvairiuose projektuose ar net įgyti įgūdžių, kurie bus naudingi ateityje.
Vis dėlto, yra žymiai lengviau internete leisti laiką būtent pramogaujant, o tam puikias sąlygas sudaro socialinių tinklų algoritmai. Analizuodami vartotojų elgseną, pavyzdžiui, komentarus, „patiktukus“ ar žiūrėjimo į ekraną trukmę, algoritmai pateikia vis labiau personalizuotą turinį, su tikslu kuo ilgiau išlaikyti vartotojo dėmesį.
Vaikų požiūris į internetą taip pat nėra vien tik teigiamas. Dalis jų pripažįsta, kad socialinių tinklų aplinka gali sukelti stresą, pavyzdžiui, dėl spaudimo atitikti tam tikrus grožio ar populiarumo standartus. Kiti atkreipia dėmesį į nerimą keliančius reiškinius, tokius kaip patyčios internete ar dezinformacija. Nepaisant to, dauguma jaunuolių internetą vis tiek vertina kaip neatsiejamą savo kasdienio gyvenimo dalį.
Tėvų baimės: priklausomybė ir psichologinės problemos
Tėvai dažnai jaučia nerimą dėl vaikų per didelio įsitraukimo į internetą. Viena didžiausių tėvų baimių – priklausomybės nuo skaitmeninių prietaisų. Pasak tyrimų, didelis laiko praleidimas socialiniuose tinkluose gali turėti įtakos vaikų emocinei būsenai, sukeldamas nerimą, depresiją ar net socialinę izoliaciją. Žinoma, čia tėvų baimės tik prasideda. Apie tai pasakoja gydytojas psichiatras, Romuvos klinikos vadovas Mindaugas Jasulaitis.
„Dažniausiai tėvai nerimauja, kad internetas gali neigiamai paveikti vaikų psichikos sveikatą. Jie bijo, jog socialiniai tinklai skatina depresiją, nerimą, nemigą ir blogina akademinius rezultatus. Taip pat tėvai dažnai baiminasi dėl patyčių ir priekabiavimo internete. Kitas rūpestis – laiko kontrolė. Tėvai bijo, kad vaikai gali praleisti per daug laiko internete ir dėl to apleisti pareigas ar veiklas realiame gyvenime. Be to, dėl asmeninės informacijos dalijimosi internete kyla pavojus ne tik patiems vaikams, bet kartais ir visai šeimai.
Dar viena problema – netinkamas turinys. Vaikai gali susidurti su smurtine ar seksualine informacija, kuri neatitinka jų amžiaus. Tėvai taip pat nerimauja, kad bendravimas internete pakeis realų bendravimą ir vaikai taps uždaresni. Galiausiai, ilgas laikas prie ekranų kelia pavojų fizinei sveikatai. Tėvai baiminasi, kad tai gali sukelti nutukimą, pabloginti laikyseną, regėjimą, miego kokybę ir kitas problemas,“ – sako gydytojas.
Ar baimės yra pagrįstos?
Nenuostabu, kad mūsų vaizduotėje įvairūs dalykai atrodo daug baisiau nei realybėje. O kaip gi yra iš tikrųjų – ar tėvų baimės pagrįstos? Galbūt jie, patys gimę dar iki interneto revoliucijos, paprasčiausiai negeba prisitaikyti prie šiandieninio pasaulio ir jo iki galo nesupranta?
„Tyrimai rodo, kad pernelyg dažnas interneto naudojimas gali pabloginti psichikos sveikatą, sukelti depresijos ar nerimo simptomus. Socialiniuose tinkluose vaikai lygina save su idealizuotais kitų gyvenimais, o tai mažina savivertę. Be to, patyčios internete (socialiniuose tinkluose) dažnai tampa rimtų emocinių problemų priežastimi. Galima priklausomybė nuo interneto (ar probleminis interneto naudojimas) yra reali. Daugelis vaikų praranda laiko kontrolę ir tampa emociškai priklausomi nuo virtualaus pasaulio. Šis procesas primena kitas priklausomybes – su galimais abstinencijos ir tolerancijos simptomais.
Intensyvus naudojimasis internetu dažnai trukdo vaikams susikaupti, o tai neigiamai veikia jų akademinius rezultatus. Be to, ilgas laikas prie ekranų mažina fizinį aktyvumą, kelia nutukimo, laikysenos problemų ir miego sutrikimų riziką.
Vaikai dažnai nesuvokia, kokį pavojų kelia pernelyg didelis dalijimasis asmenine informacija. Jie taip pat gali susidurti su jų amžiui netinkama medžiaga, kuri gali paveikti jų elgesį ir pasaulėžiūrą.
Viena didžiausių dilemų – ar internetas iš tikrųjų silpnina socialinius ryšius? Nors pernelyg intensyvus naudojimas gali skatinti izoliaciją, saikingas naudojimasis internetu gali stiprinti draugystes ir suteikti galimybę palaikyti ryšius su bendraamžiais.
Dauguma tėvų baimių yra pagrįstos moksliniais tyrimais. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad subalansuotas ir sąmoningas naudojimasis internetu gali sumažinti šiuos pavojus,“ – dalinasi gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis.
Balanso paieška skaitmeninėje epochoje – ką gi reikėtų daryti?
Kad ir kaip būtų, internetas ir socialiniai tinklai jau yra neatsiejama kiekvieno mūsų, įskaitant ir vaikus, gyvenimo dalis. Augant probleminio interneto naudojimo mastams, ateinantys keli metai ar dešimtmečiai kels ne vieną iššūkį siekiant pažaboti įvairias interneto revoliucijos keliamas dilemas. Kai kurios valstybės jau netgi ėmėsi gana radikalių sprendimų – pavyzdžiui, Australijoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Ar tai laukia ir kitų šalių? O galbūt interneto keliamus iššūkius galia spręsti ir kitais būdais?
„Vaikai turi būti mokomi naudotis internetu atsakingai – suprasti, kaip atpažinti žalingą turinį, saugoti savo privatumą ir nustatyti laiko ribas. Svarbu, kad jie skirtų daugiau dėmesio veikloms, nesusijusioms su internetu, pavyzdžiui, sportui ar pomėgiams, ir stengtųsi palaikyti „gyvus“ tarpasmeninius ryšius.
Tėvams svarbu būti pavyzdžiu. Jie gali parodyti, kaip subalansuotai naudotis internetu, ir skatinti vaikus kalbėtis apie savo patirtį internete. Atvira diskusija ir kartu praleistas laikas padeda vaikams jaustis saugiems. Jei kyla problemų, susijusių su priklausomybe ar psichikos sveikata, būtina kreiptis pagalbos.
Institucijos ir technologijų bendrovės taip pat turi prisiimti atsakomybę. Mokyklos gali mokyti vaikus skaitmeninio raštingumo ir teikti psichologinę pagalbą. Technologijų kūrėjai turėtų diegti saugos funkcijas ir vengti algoritmų, skatinančių priklausomybę, o kontroliuojančios institucijos turėtų prižiūrėti, kaip to laikomasi,“ – siūlo gydytojas psichiatras.
Taigi, atsakingas požiūris į interneto ir socialinių tinklų naudojimą turėtų būti bendras tėvų, vaikų, švietimo įstaigų ir technologijų kūrėjų tikslas. Tik glaudus bendradarbiavimas ir sąmoningumas gali užtikrinti, kad šios skaitmeninės priemonės ne tik praturtintų vaikų gyvenimus, bet ir nesukeltų žalingų pasekmių jų fizinei bei psichinei sveikatai. Interneto revoliucija jau įvyko, tad mūsų pareiga – išmokti ją valdyti taip, kad ji tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai.
