Kalavijas ir kiti artefaktai, rasti pelkėje netoli Veksø miestelio į šiaurės vakarus nuo Kopenhagos, datuojami maždaug 2500 metų, vėlyvuoju bronzos amžiumi. Manoma, kad tai buvo ritualinio aukojimo dalis, nors tuo metu tokia praktika nebebuvo paplitusi. Aptikęs artefaktus, metalo ieškotojas apie tai pranešė Danijos muziejų grupei ROMU.
„Šį radinį apibūdinčiau kaip labai retą“, – teigia kasinėjimų vadovas, ROMU archeologas ir kuratorius Emilis Wintheris Struve.
Nors ankstyvajame ir viduriniajame bronzos amžiuje Šiaurės Europoje tokie daiktai dažnai būdavo metami į pelkes kaip aukos, „iš vėlyvojo bronzos amžiaus dalies jų žinome nedaug“, sako mokslininkas. Tačiau žmonių aukojimo pelkėse praktika – palaikų, vadinamų „pelkių kūnais“, palikimas – apima ilgesnį laikotarpį, nuo akmens amžiaus iki XIX a.
Ritualinis aukojimas
Be lenkto kalavijo, archeologai rado ir kitų bronzos amžiaus dirbinių, įskaitant du nedidelius bronzinius kirvius, kelis didelius bronzinius „kulkšnies žiedus“ ir, kaip teigiama pranešime, galbūt adatos fragmentą.
Po kelių dienų archeologai vos už 70 metrų taip pat aptiko didelį bronzinę antkaklę. Ši antkaklė yra tik antrasis toks Danijoje rastas papuošalas, o archeologai pagal jos stilių mano, kad jis buvo atvežtas iš dabartinės Lenkijos Baltijos pakrantės.
Bronzinio kalavijo rankenoje yra dvi geležinės kniedės, kurios gali būti ankstyviausios kada nors Danijoje rastos geležinės kniedės. ROMU pareiškime kalavijas apibūdinamas kaip „beveik fizinė perėjimo iš bronzos amžiaus į geležies amžių apraiška“.
Kalavijo dizainas rodo, kad jis buvo pagamintas ne Danijoje, o pietinėse Europos dalyse, kur bronzos amžiuje vyravo Halštato kultūra. Ši kultūra klestėjo maždaug VIII-VI a. pr. m. e. ir buvo paveikta ankstyvosios keltų kultūros Europoje.
Ritualiniu būdu sulenktas kalavijas buvo tikras ginklas ir rodė perėjimą nuo lengvesnių kalavijų, kurie daugiausia buvo naudojami dūriams, sako E. W. Struve, „tačiau dabar jie tampa kietesni, masyvesni ir kitokio svorio, todėl juos galima naudoti smarkiau ir kapoti“.
Halštato kultūroje vyravo kario idealas, reikalaujantis užkariavimų, karų ir konfliktų. „Kalavijas galbūt yra to įvaizdis“, – teigia E. W. Struve.
