Besibaigiant antriesiems Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metams, įvairiuose Kremliui pavaldžiuose informacijos kanaluose istorinės atminties klausimai keliami vis aštresniais kampais. Pasak „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, šiai temai skiriamas svarus dėmesys byloja apie jos svarbą imperinėms Kremliaus užmačioms.
„Kone kaskart pašalinus sovietinį totalitarizmą menantį simbolį ar paminklą Lietuvoje matome, jog oficialioji Maskva nebedaro perskyros tarp šiandienos politinio intereso ir sovietinių reliktų apsaugos. O pastaruoju metu galima stebėti demonstruojamą vis mažesnę pagarbą tarptautinėmis sutartimis ir kaimynų suverenitetui, tarsi Sovietų Sąjunga niekad nebūtų subirusi“, – dėstė A. Kazlauskas.
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko 2024 m. gegužės-spalio mėnesiais didžiausią auditoriją turinčių Kremliaus režimui palankių žiniasklaidos priemonių skleisto turinio tyrimą. Per šį laikotarpį buvo išanalizuoti 168 turinio vienetai, susiję su Lietuvos vykdoma totalitarinių simbolių šalinimo iš viešųjų erdvių politika. Tiriamuoju laikotarpiu buvo užfiksuotas visas spektras žinučių, kuriančių neigiamą įvaizdį apie Lietuvą.
Daugiausiai prokremliškos medijos dėmesio susilaukusi naujiena buvo užfiksuota birželio 14-ąją, kai diena anksčiau Lietuvos Seimas paviešino nutarimą, leidžiantį sovietinių kareivių palaikus, kurių paminklai propaguoja totalitarinius simbolius ir ideologijas, perkelti iš viešųjų erdvių į kapines. Anot A. Kazlausko, šią žinią savo svetainėse patalpino visi didžiausią populiarumą turintys Rusijos naujienų portalai.
„Turint omenyje, jog iš pažiūros nereikšminga regioninė žinia buvo išplatinta taip, tarsi būtų viena svarbesnių metų naujienų apie Lietuvą, kyla prielaida, kad žiniasklaidos priemonės galėjo gauti pavedimą iš valdžios. Koordinuotumo įspūdį sustiprina tai, jog šalia pagrindinės žinios kiekvienas portalas pridėjo ir po pastraipą ar dvi su nuorodomis į surūšiuotus skirtingus Lietuvos ir kitų Baltijos šalių „nusižengimus prieš istorinę atmintį“, „klestinčią rusofobiją“ ir „atgimstantį neonacizmą“, – dėstė analitikas.
Pasak A. Kazlausko, Lietuvos institucijų priimti sprendimai yra labiau traktuojami ne kaip suverenios šalies veiksmai, o kaip prieš bendrą sovietinę praeitį maištaujančio Baltijos regiono pozicija. Panašią tendenciją bylojo ir kitos daugiausiai dėmesio sulaukusios tiriamojo laikotarpio naujienos.
Antra populiariausia žinia sutapo su gegužės 16-ąją Rusijos vidaus reikalų ministerijos paviešinta dalies minėtųjų šalių politikų ir pareigūnų paieška. Jiems inkriminuojami kaltinimai pažeidus Rusijos įstatymus, saugančius sovietinius paminklus nuo pašalinimo užsienio valstybėse.
Primename, jog pirminis sąrašas paieškomųjų paskelbtas dar vasario mėnesį, į kurį pateko žymūs Baltijos šalių ir Lenkijos oficialūs atstovai, tame tarpe ir tuometė Estijos premjerė Kaja Kallas bei Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
„Reikia pastebėti, jog nei Lietuvos žiniasklaidos, nei oficialių institucijų, nei pačių paieškomųjų reakcija į šią žinią neatrodė išskirtinė. Nors pats faktas savo pobūdžiu yra skandalingas. Kyla klausimas, kaip Rusija galėtų dar aiškiau pademonstruoti, kad Baltijos šalių teritoriją ji laiko savo teisės jurisdikcija“, – svarstė „Debunk.org“ analitikas.
Dažniausiai Kremliui palankioje medijoje kartotas naratyvas teigė, jog Baltijos šalyse bei Vakaruose vandalizmas prieš sovietinius paminklus suintensyvėjo po specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios. Tyrimo duomenimis, dalis analizuotų tekstų savo skaitytojams nepateikdavo tolimesnio paaiškinimo, tačiau likusioje dalyje vienokiu ar kitokiu pavidalu figūravo sąsaja su Vakaruose neva vykstančiu neonacizmo atgimimu.
Anot A. Kazlausko, prokremliška medija siekia sukurti paralelinę tikrovę, kurioje vieniša Rusija kaunasi prieš praktiškai visose jos kaimynėse tariamai klestintį neonacizmą.
„Maskvos perša naratyvą, jog 2014 m. Maidano metu Ukrainoje valdžią užėmė tariami neonaciai, todėl Rusija, siekdama ukrainiečius „išlaisvinti nuo nacizmo“ pradėjo savo specialiąją karinę operaciją. Tuo tarpu gretimose šalyse įsigalėję neonacių režimai kerštaudami pas save ėmė griauti „sovietinių kareivių-išlaisvintojų nuo nacizmo“ paveldą. Tokia alternatyvi realybė klaidina žmones ir maskuoja imperines istorinės SSRS bei dabartinės Rusijos ambicijas. Išlaisvinimo nuo nacizmo mitu yra slepiama pusės amžiaus Baltijos ir kitų šalių okupacija, o šiandien tuo pačiu mitu pateisinama neišprovokuota plataus masto karinė invazija į Ukrainą“, – teigė analitikas.
„Debunk.org“ tyrime pastebima, jog Rusija sistemingai populiarina ruso, kaip XXI a. aukos įvaizdį, gretindama tai su didžiausia XX a. žydų tautos tragedija – Holokaustu. Maža to, šalia šio prisiimto vaidmens kuriama aliuzija, jog galimos ir pateisinamos bet kokios priemonės tariamai aukos savigynai, kokias bepasirinktų Rusijos valdžia.
Štai Gazeta.ru liepos 13 d. cituoja politologą Konstantiną Bobrovą, kuris kaltindamas lietuvius parama „nacistiniam Kyjivo režimui“, kultūrinio paveldo sovietiniams kareiviams-išlaisvintojams nuo nacizmo naikinimu ir primindamas, jog Holokausto metu Lietuvoje buvo sunaikinti beveik visi žydai, duoda suprasti, kad panašus likimas ateityje lauks ir Baltijos šalių gyventojų: „Istorinio paveldo išsaugojimas ir pagarba praeičiai yra bet kurios tautos sėkmės ir klestėjimo pagrindas. To dabar nesupranta ir Kyjivas. Jei taip, istorijai vėl teks pamokyti aplaidžius mokinius“.
