NASA stažavęsi lietuviai: atskleidė, ką išmoko ir kodėl labiausiai sužavėjo ne technologijos

Į stažuotę NASA sausio–birželio mėn. vyks 10 studentų – 6 merginos ir 4 vaikinai, studijuojantys biochemiją, fiziką, chemiją, aeronautikos ir aviacijos inžineriją bei geologiją. Į stažuotes NASA atrinkti 7 studentai iš Vilniaus universiteto (VU), du studentai iš Kauno technologijos universiteto (KTU) ir vienas studentas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH). Studentai iš Lietuvos stažuosis NASA Ames tyrimų centre, Kalifornijoje.

2020-aisiais NASA Ames tyrimų centre stažuotę atlikęs tuomet neurobiofizikos bakalauro studijų programos trečiakursis Aivaras Vilutis prisiminė, jog pradėjęs studijuoti neurobiofiziką ir vis labiau įsitraukęs į gyvybės paieškų kosmose temą, dar nė neprasidėjus atrankai į NASA kėlė klausimus apie gyvybės ženklų kosmose paiešką, o sužinojęs apie galimybę stažuotis čia nė nedvejojo – tai puiki galimybė savo mokslinę idėją paversti realybe. Atrankoje, rinkdamasis temas, su kuriomis norėtų dirbti stažuotės metu, Aivaras pasirinko susijusias būtent su gyvybės kilme ir gyvybės paieškomis už Žemės ribų.

Paklaustas, kokį pirmą įspūdį paliko NASA, Aivaras pasakojo, jog labiausiai jį nustebino ne pastatai, bet čia dirbantys mokslininkai ir jų mokslinių tyrinėjimų temos. „Ames tyrimų centras specializuojasi kosmoso tyrimuose – čia ir yra NASA esmė. Ten nėra darbo valandų, nes mokslininkų darbas – jų gyvenimo būdas. Ir nors NASA atliekami kosmoso tyrimai, žmonės, dirbantys čia, labai paprasti, tolerantiški, šį darbą pasirinkę dirbti pirmiausia dėl to, kad turi galimybę kurti ateitį jau už Žemės ribų“, – dalijosi pašnekovas.

Stažuotės vadovė Diana Gentry NASA Ames tyrimų centre Aivarui pasiūlė prisidėti prie kelių projektų įgyvendinimo, vienas kurių – pasitelkiant dirbtinį intelektą ieškoti gyvybės užuomazgų kosmose. Pasak pašnekovo, stažuotojai paprastai dalyvauja viename projekte, tačiau neoficialiai gali prisidėti ir prie kitų veiklų, svarbiausia – rodyti iniciatyvą, būti smalsiam ir kalbėtis.

Kaip pasakojo Aivaras, nors 16 savaičių nėra itin ilgas laikotarpis moksle, po stažuotės įprastai ruošiami stendiniai pranešimai NASA darbuotojams, kai kurie stažuotojai kartu su vadovu dalyvauja tarptautinėse konferencijose ar tampa mokslinio straipsnio bendraautoriumi. Aivaro stažuotės metu viename projektų surinktais duomenimis rėmėsi ir vėliau NASA stažavęsi studentai, o jis pats tapo kelių mokslinių publikacijų bendraautoriumi, savo atliktus tyrimus ne kartą pristatė ir grįžęs į Lietuvą.

„Nors keturi stažuotės mėnesiai nėra daug, jų metu norėjau nuveikti kuo daugiau, kartu nepamiršti sukurti ryšį su žmonėmis, dirbančiais ten“, – dalijosi pašnekovas.

Jis neabejoja, jog stažuotė NASA atvėrė daugiau galimybių, mat jau kitą vasarą Aivaras buvo pakviestas į stažuotę Blue Marble Space Institute of Science, kur dirbo su mokslininkų iš NASA, Japonijos ir Indijos grupe. Vėliau tapo apžvalginio straipsnio apie nežemiškos gyvybės paieškų fizikinius ir biologinius metodus bendraautoriumi – Aivaras neabejoja: be patirties, sukauptos NASA, to padaryti nebūtų pavykę.

Po stažuotės NASA, vadovaujant profesorei Eglei Lastauskienei, Aivaras toliau vystė astrobiologijos temą – bakalauro darbe nagrinėjo kosmoso sąlygų, o konkrečiai mikrogravitacijos poveikį mikroorganizmams.

LMT paskelbė konkursą į stažuotes NASA kitų metų rudenį, kur, planuojama, stažuotę pradės iki dešimties studentų. LMT organizuoja konkursą Lietuvoje, atrinkdama gabiausius Lietuvos Respublikos pilietybę turinčius studentus. Studentai, norintys dalyvauti atrankoje, pirmiausia turi pateikti reikalingus dokumentus, tarp kurių – universiteto pažyma apie studijų rezultatus ir motyvacinis laiškas. Antrasis konkurso etapas vyksta NASA – jame konkuruoja studentai iš JAV ir kitų šalių, studentams pasiūlomi konkretūs mokslinių tyrimų stažuočių projektai, atitinkantys jų gebėjimus.

LMT padengia stažuotės dalyvio mokestį, skiria finansavimą kelionės, vizos gavimo, pragyvenimo JAV ir kitoms išlaidoms studentams, kurie stažuotės sutarties pasirašymo metu studijuoja Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje. Studentams, kurie sutarties pasirašymo metu studijuoja užsienio mokslo ir studijų institucijoje, finansavimas šioms išlaidoms nėra skiriamas – apmokamas tik stažuotės dalyvio mokestis.

KTU mechanikos inžineriją studijavęs Tomas Narbuntas NASA stažuotėje dalyvavo 2019 metais. Kad studijuojant yra galimybė stažuotis NASA pasakojo išgirdęs dar mokydamasis mokykloje ir nė neabejojo – padarys viską, kad vieną dieną viename svarbiausių pasaulio mokslo centrų atsidurtų ir pats.

NASA Ames tyrimų centre Tomas rengė apgaubto propelerio eksperimentų duomenų ataskaitą, kuri buvo publikuota NASA. Vėliau prisidėjo ir dar prie dviejų projektų – įdomiausia, anot jo, buvo praktinė užduotis: prisidėti prie kelių rotorių aerodinaminių testų programos vėjo tunelyje ir tirti miesto oro transportui taikytiną orlaivio prototipą kartu su NASA mokslininkais.

„Aš labai norėjau patekti į NASA vėjo tunelius, nes Ames tyrimų centras garsėja didžiausiu pasaulyje. Kitas projektas buvo susijęs su darbu laboratorijoje, aplinkoje, kur nėra gravitacijos jėgos. Mūsų užduotis buvo įrengti stendą, skirtą simuliuoti aplinką be gravitacijos. Taigi, per 16 savaičių teko dirbti laboratorijose, vėjo tuneliuose, išbandyti mokslinį darbą. Svarbiausia – rodyti iniciatyvą, tuomet galimybių tikrai nepritrūks“, – pasakojo T. Narbuntas.

Nors, kaip pasakojo pašnekovas, įspūdį paliko tiek pati šalis, tiek NASA naudojamos technologijos, įranga, vykdomi projektai, visgi labiausiai sužavėjo draugiški, ypatingai intelektualūs žmonės, visuomet pasiruošę padėti, konsultuoti. Visa aplinka – motyvuojanti, o joje dirbti labai įdomu.

Tomui teko lankytis kituose NASA padaliniuose, pavyzdžiui, Edvardso karinėje bazėje ir Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL). Ekskursijose buvo galima apžiūrėti ir daugiau sužinoti apie naikintuvus, tuo metu konstruojamą marsaeigį bei Marso sraigtasparnį.

„Stažuotė NASA išmokė daugybės naujų dalykų, kurių neįmanoma patirti ar sužinoti kitur, praplėtė pasaulėžiūrą. Gautos žinios labai padeda tiek moksluose, tiek darbe. Po bakalauro studijų kone metus nuolat domėjausi kosmoso tyrimais, pasirinkau studijuoti teorinę fiziką ir astrofiziką. Po studijų dirbau su palydovais. Visgi patirtis NASA labiausiai pakeitė mane, mano požiūrį ir mano susidomėjimo sritis“, – sakė Tomas.

Šiuo metu Tomas dirba startuolyje, kuriame kartu su kolegomis kuria naujovišką taktinį orlaivį. Kasdieniame darbe ypač praverčia NASA gautos žinios.

Kokių patarimų turėtų būsimiesiems NASA stažuotojams? „Pats svarbiausias patarimas nuvykus į NASA – iniciatyvumas. Reikia suprasti, kad stažuotė tikrai nėra labai ilga, ir tie mėnesiai labai greitai prabėga, o dalykų, kuriuos galima nuveikti, yra be galo daug. Visi žmonės ten yra pasiruošę prisidėti prie studentų ambicijų. Taigi, svarbu rodyti iniciatyvą, būti smalsiam, tuomet tikrai bus galima įgyti skirtingų patirčių, daug išmokti. Neabejoju, jog, norintys stažuotis NASA, yra tokie žmonės, kurie nori išmokti kažką nauja. Labai svarbu skirti laiko ir pažinčiai su JAV miestais – tos patirtys irgi ne ką mažiau įstrigo negu mokslinės“, – apibendrino pašnekovas.

Lietuva NASA tarptautinių stažuočių programoje (angl. NASA International Internship Program) dalyvauja nuo 2014 m. Tarpvyriausybinius susitarimus su NASA dėl tarptautinių stažuočių įgyvendinimo turi tik 13 šalių. Europoje – vos 4 šalys: Norvegija, Švedija, Portugalija ir Lietuva. Pagrindiniai reikalavimai studentams – Lietuvos Respublikos pilietybė, akademinis pažangumas, puikus anglų kalbos mokėjimas, domėjimasis kosmoso tyrinėjimu ir technologijomis. 2014–2020 metais stažuotis buvo išvykę 25 Lietuvos studentai, COVID-19 pandemijos laikotarpiu stažuotės nebuvo vykdomos. Lietuvos dalyvavimas šioje programoje buvo atnaujintas 2024 metais, LMT perėmus programos koordinavimą.