Teisingumo ministerija (TM) skelbė, kad Lėktuvo „Boeing 737–476“ skrydžio duomenų savirašis ir kabinos pokalbių savirašis buvo rasti ir apie 11.30 val. išimti iš lėktuvo nuolaužų.
Kas yra juodosios dėžės, kodėl jos svarbios ir į kokius klausimus turėtų padėti atsakyti?
Portalas Lrytas paaiškina, ką būtina žinoti apie juodąsias dėžes ir kodėl buvo ypatingai svarbu jas surasti.
Sukurtos prieš daugiau nei pusę amžiaus
Juodosios dėžės koncepcija pirmą kartą buvo sukurta XX a. šeštajame dešimtmetyje po kelių nepaaiškinamų aviakatastrofų. Tapo aišku, kad reikia patikimų duomenų, kurie padėtų suprasti, kas įvyko akimirką prieš katastrofą.
XX a. septintajame dešimtmetyje buvo reikalaujama, kad komerciniuose lėktuvuose būtų įrengti šie prietaisai. Laikui bėgant, tobulėjant technologijoms, jie tapo sudėtingesni ir patvaresni.
Beje, nepaisant pavadinimo, juodoji dėžė nėra juoda – iš tikrųjų ji yra ryškiai oranžinės spalvos, kad būtų lengviau ją rasti nuolaužose.
Dviejų tipų juodosios dėžės
Lėktuvuose randamos dviejų pagrindinių tipų juodosios dėžės. Viena iš jų kirta įrašyti skrydžio parametrus – pavyzdžiui, skrydžio greitį, aukštį, variklio veikimą ir valdymo padėtis; kita juodąja dėže įrašomi pokalbiai, pavojaus signalai ir garsai iš pilotų kabinos skrydžio metu – yai padeda tyrėjams suprasti žmogiškuosius veiksnius, pavyzdžiui, pilotų bendravimą ar pavojaus signalus, kurie galėjo suveikti prieš avariją.
„Duomenys iš juodųjų dėžių leidžia pamatyti pilną vaizdą, kas vyko lėktuve – ir paprastai, turint šiuos duomenis, nebūna taip sudėtinga išsiaiškinti avarijos priežastį“, – anksčiau portalui Lrytas aiškino V. Kaupelis. Vis dėl to jis pažymėjo, kad lėktuvo katastrofos Vilniuje tyrimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius, nes „reikia įvertinti visas aplinkybes“.
TM Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius saugos tyrimo pradėjo po to, kai pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, nukrito krovininis lėktuvas.
Kaip juodoji dėžė išgyvena avarijas?
Juodosios dėžės pagamintos taip, kad atlaikytų neįtikėtinai sudėtingas sąlygas. Jos įdėtos į tvirtą titano arba nerūdijančio plieno apvalkalą ir yra izoliuotos, kad būtų atsparios dideliam karščiui ir slėgiui.
Pagrindinės šių dėžių savybės:
- Atsparumas ugniai: juodoji dėžė gali atlaikyti iki 1100 °C temperatūrą bent 60 minučių.
- Atsparumas smūgiams: ji gali atlaikyti iki 3400 Gs smūgius (tai jėga 3400 kartų didesnė už gravitacijos).
- Atsparumas vandeniui: ji gali būti panardinta į 6 000 metrų gylį 30 dienų ir neprarasti duomenų.
Be to, „juodosiose dėžėse“ įrengti povandeniniai vietos nustatymo įrenginiai (angl. underwater locator beacons, ULB), kurie siunčia signalus, padedančius paieškos komandoms nustatyti jų buvimo vietą po avarijos vandenyje.
Kaip gaunami duomenys?
Kai juodoji dėžė ištraukiama, tyrėjai ją nugabena į specializuotas laboratorijas, kuriose išgaunami duomenys. Tada informacija analizuojama, kad būtų atkurtos paskutinės skrydžio akimirkos ir būtų galima suprasti, kodėl įvyko avarija.
Parengta pagal euroavia.com ir kitus šaltinius.
