Karo mūsų valstybėje atveju, ginantis kartu su NATO sąjungininkais, gynyba vyktų atliekant divizijos lygmens karines operacijas – būtų integruoti Lietuvos kariuomenės vienetai ir Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų padaliniai, kurie karinės agresijos atveju ir būtų pirmojo atsako pajėgos. Būtent todėl jau dabar Lietuvos kariuomenė mokosi ir treniruojasi kariauti divizijos lygmeniu – planuoti, organizuoti, sąveikauti ir valdyti tokio dydžio taktinį vienetą.
„Nuolatinė ir nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja neatidėliotino gynybos stiprinimo, todėl kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su pėstininkų divizijos ir kitų karinių vienetų steigimu yra itin reikalingi. Divizija nėra vien tik ginkluotė ir įranga, tai yra besikeičianti kariavimo filosofija apimanti priešo aptikimą ir naikinimą ugnies sistemomis tolimu atstumu“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Divizijos įkūrimą įtakojo du esminiai veiksniai. Pirma, formuojamas sustiprintas vadovavimo, valdymo ir kontrolės mechanizmas, kuris reikalaujamas jau šiuo metu vystomais pajėgumais: manevro, žvalgybos, karo inžinerijos, logistikos ir ryšių srityse. Antra, divizijos lygmens valdymo elementas leistų užtikrinti būtiną sąveiką bei sisteminį brigadų ir divizijos įgalintojų rengimą efektyvumui užtikrinti“, – priduria ministras.
Divizijos lygmens vienetas planuoja ir vykdo manevrinės gynybos arba puolimo operacijas savarankiškai arba korpuso sudėtyje. Pagal karinę doktriną, divizija turi tris pagrindines funkcijas: surasti priešą, sukaustyti priešą ir naikinti priešą. Divizija savais pajėgumais geba vykdyti žvalgybos užduotis, užtikrina manevrą ir mobilumą, turima ugnies galia naikina priešą plačiame kovos veiksmų ruože, logistiškai pati save išsilaiko ir aprūpina taip pat užsitikrina visų pajėgų apsaugą.
Šiuolaikinės karybos tendencijos diktuoja ugnies galios ir nuotolio, mobilumo, kontrmobilumo ir išgyvenamumo reikalavimus. Lietuvos kariuomenės divizijos sukūrimas – ilgalaikis projektas, turėsiantis įtakos visos Lietuvos kariuomenės tolesnei raidai. Būsimos divizijos štabas yra suformuotas Sausumos pajėgų štabo pagrindu ir jau geba planuoti bei vadovauti divizijos lygmens operacijoms. Šis štabas jau dalyvauja NATO sąjungininkų organizuojamose vienu lygmeniu už diviziją didesnio vieneto – korpuso – lygmens pratybose.
Divizija kuriama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų („Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada „Aukštaitija“) bei juos remiančių vienetų (priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos ir kt.) pagrindu. Divizija taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje.
Divizijos struktūrą sudarys sunkioji, vidutinė, lengvoji brigados, artilerijos ir inžinerijos pulkai, oro gynybos batalionas, logistinio aprūpinimo ir transportavimo batalionai, medicininės paramos batalionas, karinės žvalgybos batalionas, karo policijos batalionas, ryšių ir štabo kuopos. Trūkstamus pajėgumus (ilgo nuotolio artilerijos batalionas, atakos sraigtasparnių batalionas), kuriuos Lietuvos kariuomenė planuoja vystyti ilgajame laikotarpyje, bus siekiama padengti NATO partnerių pagalba.
Diviziją sudarys apie 20 tūkst. karių iš profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo.
Vystant ilgalaikį karo meto struktūros – divizijos lygmens vieneto – projektą, šiuo metu kryptingai dirbama didžiausią dėmesį skiriant kovinių platformų vystymui, personalo parengimui, esamų pajėgumų išlaikymui ir atsargų kaupimui. Lietuvos kariuomenė jau šiandien turi gerus pagrindus divizijos steigimui: dalis šiuo metu turimų pajėgumų bei įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos – HIMARS, haubicos „PzH2000“ ir „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, šarvuoti visureigiai JLTV, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai – yra priskiriama divizijos lygmens priemonėms arba jas remia.
Pasikeitus saugumo situacijai regione siekiama spartinti įsigyjamos ginkluotės ir technikos pristatymus bei įsigyjama papildoma ginkluotė, įranga ir kiti elementai, leidžiantys naikinti aukštos vertės taikinius, vykdyti stebėjimą ir žvalgybą, užtikrinti atsargų transportavimą bei pajėgų apsaugą. 2024 m. eigoje papildomai gynybai skirtas finansavimas leidžia keleriais metais paankstinti Lietuvos kariuomenės svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą, ypač didelį dėmesį skiriant oro gynybos elementui – vidutinio nuotolio ir mobilias trumpo nuotolio oro gynybos sistemas (įsigyjamos papildomos NASAMS sistemos, pradedami MSHORAD įsigijimai), skirtas nacionalinės divizijos oro gynybos įgalinimui, taip pat senų trumpo nuotolio GROM sistemų pakeitimas naujomis PIORUN sistemomis. Vykdomas inžinerinių Pėstininkų kovos mašinų Vilkas įsigijimas, leisiantis tęsti inžinerinių pajėgumų vystymą.
Kita pėstininkų divizijos plėtojimo kryptis – naujų ginkluotės sistemų įsigijimas, skirtas didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir manevrinę gynybą. Tuo tikslu pasirinktas pėstininkų divizijai būtinas sunkinantis pajėgumas – tankų platforma „Leopard 2“. Numatomas ir švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV-90 dviem Lietuvos kariuomenės batalionams įsigijimas. Dėl šių ginkluotės sistemų įsigijimo šiais metais buvo priimti sprendimai aukščiausiu lygų – Valstybės gynimo taryboje.
Jau šiuo metu į nacionalinės divizijos vystymą yra nukreipta ne mažiau kaip 70 proc. Lietuvos kariuomenės modernizacijos lėšų, o nuo 2025 m. pradėjus veikti Gynybos fondui – ši dalis dar labiau padidės.
Nacionalinės divizijos formavimas yra svarbus, tačiau ne vienintelis atsakas į agresyvius Rusijos veiksmus. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė toliau kryptingai stiprina teritorinės gynybos vienetus, didina šauktinių skaičių ir aktyviojo rezervo rengimą, tęsia karių ir dalinių aprūpinimą šiuolaikiškomis priemonėmis, siekia tinkamos infrastruktūros Lietuvos ir sąjungininkų kariams, nuosekliai ir nuolat treniruojasi. Pasiekti pilną divizijos pajėgumą gali prireikti iki dešimties metų ir papildomų gynybos biudžeto asignavimų bei sąjungininkų paramos.
„Pirmieji ambicingi žingsniai jau žengti ir tik nuo skiriamo finansavimo ateityje apimties ir tvarumo priklausys, kada bus įgyvendinti užsibrėžti tikslai“ – teigia krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, pabrėžiantis, kad visos kariuomenės modernizacijai, įskaitant infrastruktūros kūrimą ir amunicijos kaupimą jau kelerius metus iš eilės yra skiriama apie pusę gynybos biudžeto.
