Tarp kenkėjiškų svetainių – šalyje garsūs vardai
Neseniai įmonės „EclecticIQ“ paskelbtas tyrimas rodo, kad programišiai naudojasi išaugusiu apsipirkimo bumu lapkritį, Juodojo penktadienio nuolaidų sezono metu. Nustatyta daugiau nei 4000 kenksmingų domenų, todėl pirkėjams patariama būti atsargiems. Ypač atidžiau elgtis spaudžiant nuorodas, šalia kurių minimi tokie žodžiai kaip „nuolaida“, „Black Friday“, „akcija“ ir pan.
„Su kenkėjiškomis svetainėmis galite susidurti socialiniuose tinkluose. Iš pirmo žvilgsnio profesionaliai sukurtos reklamos su žinomų prekių ženklų logotipais ir patraukliomis nuolaidomis gali nukreipti į tinklapius, kurių vienintelis tikslas – apgauti vartotojus ir pavogti jų asmeninius duomenis. Todėl verta būti atidiems ir prieš spustelint bet kokią nuorodą, visada patikrinti, ar tai tikra parduotuvė“, – teigia D. Drakickas.
Tyrimas atskleidė, kad kenkėjiški domenai imituoja žinomų vardų kaip „Ikea“, „Lidl“ bei kitas populiarias svetaines. Padirbtų tinklapių sąraše galima rasti ikea-euonline[.]com., northfaceblackfriday[.]shop, lidl-blackfriday-eu[.]shop, blackfriday-shoe[.]top ir kitus.
„Kol aukos apsipirkinėja, jų duomenys perduodami į išorinį serverį, taip kaupiant vertingos informacijos saugyklą, kurią vėliau galima naudoti tolesnei kenkėjiškai veiklai. Vagišiai tradiciškai renka kortelės mokėjimų, prisijungimų ir kitus jautrius duomenis“, – atskleidžia ekspertas.
Personalizuotos apgaulės tik jums: kaip atskirti?
Sukčiai nuolaidų sezonui šįsyk pasirengę kaip niekad sumaniai. Programišiai naudoja tas pačias priemones, kurias pasitelkia teisėtos internetinės parduotuvės, kad stebėtų lankytojų elgesį. Pavyzdžiui, apgavikai gali naudoti įrankius, tokius kaip „OpenReplay“, „TikTok Pixel“ ir „Meta Pixel“, kurie padeda fiksuoti informaciją apie kiekvieną svetainės lankytoją ir stebėti, kaip efektyviai veikia jų pinklės.
„Vagišiai gali pritaikyti savo skelbimus pagal tai, kas domina konkretų žmogų. Pavyzdžiui, jei vartotojas domisi naujausiais išmaniaisiais telefonais, sukčiai gali pasiūlyti „super akciją“ būtent jiems“, – įspėja D. Drakickas.
Anot eksperto, apgaulingos svetainės dažnai naudoja mažiau žinomus arba neseniai sukurtus domenus kaip .top, .xyz, .club, .shop, .site, .online, .space, o kartais ir .ru ar .cn. Be to, programišiai gali imituoti žinomus prekių ženklus, pavyzdžiui, įterpdami skyrybos ženklus domene, kaip face-book.com vietoj facebook.com.
Norint išvengti apgaulės, būkite skeptiški ir atidūs. Reikėtų atkreipti dėmesį į pasiūlymus, kurie yra per daug geri, kad būtų tiesa, prastą svetainės dizainą ir rašybos klaidas.
„Vienas rečiau minimų būdų, iš ko galima atskirti sukčius – kai tinklapyje trūksta kontaktinės informacijos arba jos visai nėra. Tuomet puslapis jums turėtų kelti įtarimą. Patikimose internetinėse parduotuvėse taip pat turi būti užtikrintos saugaus mokėjimo galimybės, pavyzdžiui, atsiskaitymas kreditinėmis kortelėmis. Be to, jei svetainėje nėra aiškiai pateiktos grąžinimo ir pirkinio pristatymo sąlygos, tai vertinkite kaip įspėjimą“, – paaiškina D. Drakickas.
