Apie 400 metrų gylyje esantį nuskendusį laivą 2022 m. aptiko autonominis povandeninis dronas, Norvegijos kariuomenės užsakymu kartografavęs ežerą.
Šis atradimas patraukė Trondheimo mieste įsikūrusio Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) mokslininkų dėmesį. Tačiau jiems nepavyko dar kartą apžiūrėti nuolaužos iki pat praėjusio mėnesio.
NTNU jūrų archeologas Øyvindas Ødegårdas pasakoja, kad kartu su kolegomis, naudodami nuotoliniu būdu valdomą povandeninį droną, kabeliu sujungtą su paviršiuje esančiu mokslinių tyrimų laivu, tyrė laivo nuolaužas apie valandą. Tačiau dėl techninių problemų ir artėjančių blogų oro sąlygų mokslininkai negalėjo dronu paimti medienos mėginių radiokarboniniam datavimui, todėl tikslus nuskendusio laivo amžius liks nežinomas iki kitų metų pavasario, kol jie galės ten sugrįžti.
Tačiau kelios matomos nuolaužų savybės rodo, kad laivas buvo pastatytas tarp 1300 ir 1700 m., sako Ø. Ødegårdas.
Norvegijos ežeras
Mjøsos ežeras yra didžiausias Norvegijos ežeras, esantis apie 100 km į šiaurę nuo Oslo. Jis užima daugiau kaip 360 kvadratinių kilometrų plotą, tačiau sukartografuota tik keli kvadratiniai kilometrai ežero dugno. Mažiausiai nuo VIII a. ežeras buvo gyvybiškai svarbus prekybos kelias tarp daugybės klestinčių bendruomenių, įsikūrusių jo pakrantėse.
Ø. Ødegårdas sako, kad dabar tyrėjai mano, jog paslaptingasis laivas buvo „føringsbåt“, kuria buvo gabenami kroviniai ir keleiviai. Tokie laivai buvo plačiai naudojami Norvegijos ežeruose, tačiau dėl plokščiadugnės konstrukcijos jie buvo netinkami plaukioti atviroje jūroje.
Naujausi tyrimai parodė, kad šis konkreti føringsbåt buvo pastatyta su vertikaliu laivagaliu, kuris Norvegijoje atsirado maždaug po 1300 m. Ankstesnių vikingų laivų abu galai buvo vienodi. Yra požymių, kad laivas galėjo turėti centrinį vairą laivagalyje – o vikingų laivai naudojo specializuotą vairavimo irklą vienoje pusėje, teigia Ø. Ødegårdas.
Laivas taip pat buvo pastatytas iš medinių lentų, persidengiančių klinkerio stiliumi. Šį tradicinį skandinavų laivų statybos būdą pakeitė iš Viduržemio jūros regiono atkeliavusi naujovė – karavelės stiliaus dengimas.
Išdavė lentos
10 m ilgio nuolauža Mjøsos ežere yra padengta nuosėdomis, į kurias, Ø. Ødegårdo nuomone, galėjo prasiskverbti sonaro signalas, kuriuo 2022 m. ir buvo aptikta nuolauža. Matomos medinės korpuso lentos yra gana plačios – tai ženklas, kad jos buvo pagamintos kirviu, o ne išpjaustytos pjūklu laivų statykloje.
„Tai rodo, kad šis sudužimas yra senesnis“, – sako Ø. Ødegårdas.
2022 m. atradimas buvo atliktas Norvegijos kariuomenės valdomu dronu, tačiau naujausiems tyrimams buvo naudojamas universiteto antrinės įmonės „Blueye“ dronas.
Šiuo metu nuskendęs laivas guli Mjøsos ežero dugne, giliuose ir ramiuose vandenyse, tačiau toje vietoje ežero paviršiuje yra stiprios srovės, pastebi Ø. Ødegårdas. Keletą kartų tyrėjai ne tik negalėjo pasiekti laivo nuolaužų, bet ir dėl srovių laivas galėjo ir suirti.
„Tai ne pati ramiausia vieta, – sako tyrėjas. – Tai leidžia spėti, kad kažkas plaukdamas per ežerą patyrė nelaimingą atsitikimą“.
Parengta pagal „Live Science“.
