Kiek galima prisiminti istoriją, anksčiau tokie testai, vykdomi dukart per metus – pavasarį ir rudenį – nebūdavo itin sėkmingi: žymi dalis gyventojų skųsdavosi, kad nei girdėdavo sirenų, nei gaudavo žinutes į telefonus, o patys pranešimai irgi nebūdavo optimalūs. Tačiau šįkart stebint socialinius tinklus, susidarė įspūdis, kad pagaliau sistema veikia daugmaž taip, kaip ji ir turėtų veikti: skundų apie negautas žinutes nematyti, o sirenų negirdėjo daugiausia tie, kurie buvo patalpų viduje arba atokesnėse vietovėse.
„Pirmą kartą per 25 metus girdėjau sirenas! Jos ne mitas! Ir dar su balso žinute! Ir į mobilų gavau! Viskas veikia!“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vilniuje, Jeruzalės mikrorajone gyvenantis Justas S.
„Kaunas, Kalniečiai. Jei atsidarai langą ir atidžiai atidžiai įsiklausai, sirenos girdisi (atsidariau, nes gavau pranešimą). Bet kuriuo atveju tai žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais bandymais“, – „Facebook“ komentavo Asta G.
„Kaunas, netoli nuo Taikos ir Baranausko sankryžos. Gavau pranešimus į telefonus, kad vykdomas sirenų bandymas, atsidariau langą, įdėmiai įsiklausiau, liepiau vorui nevaikščioti ant voratinklio ir netriukšmauti, pagrūmojau ant gretimo stogo burkuojantiems balandžiams ir tik pasiekęs absoliučią vidinę ramybę, kurios man pavydėtų net Kung-fu Panda, pagaliau sugebėjau įsivaizduoti, kad girdžiu sirenas. Na, jos girdėjosi, tačiau kad girdėčiau, reikėjo atsidaryti langą ir įsiklausyti. Net jei langas būtų atidarytas, bet ką nors veikčiau, tikrai neišgirsčiau“, – taip pat „Facebook“ rašė Eduardas Ž.
„Įsijungiau LRT radiją per portalą ir išklausiau pranešimą. Tačiau gaila, kad vis dar naujienų portaluose neatsiranda pranešimas (geriausiu atveju – straipsnis kažkur tarp naujienų)“, – rašė Vaidotas Okulič-Kazarinas. Tiesa, internete matyti ir vartotojos komentaras, kad GPIS testo metu prisijungti prie LRT portalo pavyko ne iškart, portalas strigo ir rodė klaidas, galbūt dėl per didelio lankytojų srauto.
Tuo tarpu portalo Lrytas žurnalistų GPIS testo metu tikrintos svetainės lt72.lt ir pagd.lrv.lt veikė be sutrikimų.
Geresnis pasiruošimas
Lryto žurnalistas GPIS bandymus stebėjo Vilniuje, Žirmūnų rajone esančiame Tuskulėnų rimties parke. Čia sirenos buvo girdimos iš trijų pusių – ir tokiu garsumu, kad norint susikalbėti, jau reikėjo kalbėti garsiau.
Šiemet geriau parengtas atrodė ir pranešimas per radiją – priešingai nei pernai, nebuvo pridėtinę įtampą keliančių muzikos efektų (nors vis dėlto tenka pastebėti, kad laikrodžio tiksėjimas vis dar gali skambėti nerimastingai, ko kritinių situacijų atveju galbūt reikėtų vengti?).
Geriau šiemet buvo pasiruošusi ir PAGD svetainė – žinutė apie būsimą GPIS testą naujienų skiltyje buvo publikuota pačioje matomiausioje vietoje (nors dar dieną prieš tai, jau išplatinus pranešimus apie būsimą testą, pirmoje pozicijoje buvo pusmečio senumo naujiena apie tai, kad kiekvieną šeštadienį gaisrinės atveria duris lankytojams), o įspėjimas – tik antroje vietoje.
Kiek prasčiau atrodė lt72.lt pradinis puslapis – čia pirmojoje naujienų pozicijoje buvo „Faktai ir skaičiai“ (ko prasmė irgi diskutuotina – kodėl nutikus ekstremaliajai situacijai, Lietuvos gyventojui turėtų būti svarbu žinoti, kiek yra atlikta gelbėjimo darbų, ir kiek iš jų kartų talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms?), o pranešimas apie būsimą GPIS testą buvo tik antrojoje pozicijoje.
Dar prasčiau atrodo tai, kad per atsitiktinai patikrintą radijo diapazono dalį, iš Vilniuje girdimų stočių pranešimą apie GPIS bandymus skelbė tik Lietuvos radijo pirmoji programa – kitos, panašu, transliavo įprastines savo programas.
Tačiau nors ir remiantis pirmine, tegul ir nedidelės imties informacija – panašu, kad lyginant su ankstesniais metais, GPIS smarkiai patobulėjo – sirenos girdimos plačiau, žinutės perduodamos pakankamai efektyviai ir yra korektiškos, o kartais nutinka net ir pozityvių netikėtumų:
„Klaipėdoje (Šilutės pl.) girdėjosi puikiai, pranešimai atėjo į visus telefonus. Bet geriausias netikėtumas – kažkoks įrenginys pradėjo balsu, angliškai pasakoti, kas vyksta („Warning system test, please stay calm“ ir t.t.) Užtruko, kol atradom, kas. Ir pasirodo – „Android“ brūkšninių kodų skaitytuvas, turintis SIM kortelę“, – „Facebook“ pasakojo Albertas N.
Tačiau reikėtų pabrėžti, kad toks įspūdis – tik iš nedidelės imties pirminės informacijos, daugiausia paremtos vartotojų atsiliepimais socialiniuose tinkluose. Tikslesnę informaciją apie bandymų efektyvumą turėtų surinkti ir paskelbti pats Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – o jam padėti galima užpildžius šią anketą, kuria kaupiami duomenys apie įvykusį GPIS testą.
Ankstesnės klaidos
O kalbant apie ankstesnius GPIS testus, tenka prisipažinti, kad jie nebūdavo itin sėkmingi. Dažniausios ankstesnių metų problemos buvo vartotojų telefonų nepasiekiančios žinutės, menkai girdimos perspėjimo sirenos. Taip pat yra pasitaikę netikslios informacijos žinutėse (pavyzdžiui, nekorektiškai užrašytas svetainės adresas, kurį suvedus tiksliai taip, kaip nurodyta žinutėje, svetainės pasiekti nepavyktų).
Taip pat lankytojų srauto neatlaikydavo PAGD svetainė, informacija apie GPIS bandymus būdavo sunkiai randama ar jos išplatinimas būdavo išvis stipriai ribotas.
Problemų būdavo ir su pranešimais per radiją – vartotojų teigimu, yra buvę, kad vietoje pranešimo apie GPIS bandymus buvo transliuojamas radijo teatras, tiesiog grodavo muzika, o šio pavasario pranešimas buvo pateiktas su tokiu papildomu dramatišku apipavidalinimu, kad realios krizinės situacijos atveju tikrai būtų galėjęs sukelti papildomą bereikalingą stresą – vietoje to, kad nuramintų ir sutelktų konstruktyviems veiksmams.
Tad galima pasidžiaugti, kad pareigūnai mokosi, priima ir įvertina kritiką, apmąsto klaidas, imasi tinkamų veiksmų ir tobulina sistemą. Ačiū jiems už tai.
