Kaip užfiksavo ukrainiečių dronas, šarvuočiai „Bradley“ vykdė puolimą prisidengdami dūmais ir šaudydami 25 milimetrų automatiniais pabūklais bei prieštankinėmis raketomis „TOW“ . Iš paskos sekė „Abrams“, suteikdamas greitam puolimui papildomos galios.
Atremdamos rusų ugnį, trys karinės mašinos pajudėjo link rusų ginamos medžių juostos į šiaurę nuo sienos. Tai, kad rusų pozicijų ugnis nusilpo, yra reikšminga: tai byloja, kad ukrainiečiai buvo šio susirėmimo nugalėtojai.
Tačiau kokia buvo prasmė? Šis mažytis kaimas yra už 4000 km nuo 33 mėnesius trunkančio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą židinio Kurachovėje, Rytų Ukrainos Donecko srityje. Kol elitinė Ukrainos kariuomenės 47-oji mechanizuotoji brigada – vienintelė Ukrainos „M2“ ir“ M1“ naudotoja – laimi beprasmes kovas už Rusijos pasienio kaimą, nusilpusi 79-oji Ukrainos oro pajėgų šturmo brigada vos laikosi gynybinėje linijoje Ilinkos mieste, už 10 km į pietus nuo Kurachovės, aiškina leidinio „Forbes“ analitikas Davidas Axe.
Anot jo, jei Illinka kris, greičiausiai kris ir Kurachovė. Jei Kurachovė kris, rusai gali suspausti pusę tuzino ukrainiečių brigadų į vieną vietovę pietinėje Donecko srityje. Priverstinis sutelkimas (arba toliau minima „maišo“ taktika) yra klasikinė mūšio lauko taktika, kurią Rusijos kariuomenė sėkmingai taikė Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais.
„Rusai ir toliau sėkmingai naudoja „maišo“ taktiką, apeidami mūsų pozicijas iš trijų pusių ir palikdami siaurą kelią atsitraukimui, – aiškino ukrainiečių žurnalistas Stanislavas Asejevas. – Dėl to net ir kovai parengtuose daliniuose dažnai prasideda apsupties panika, kuri lemia karių pasitraukimą.“
D. Axe teigimu, jei ukrainiečiai praras pietinį Donecką, jiems gali nelikti nieko kito, kaip tik desperatiškai kautis Pokrovske – mieste už maždaug 30 km į šiaurę nuo Kurachovės. O jei jie praras Pokrovską, gali subyrėti visa jų gynybinė linija Rytų Ukrainoje.
„Rytuose rizika yra didžiulė, o Kursko srityje ji geriausiu atveju yra dviprasmiška“, – rašo analitikas.
Stiprios Ukrainos pajėgos su daugeliu geriausių užsienyje pagamintų karinių mašinų įsiveržė į Kurską rugpjūčio pradžioje ir greitai užėmė šimtus kvadratinių kilometrų. Neseniai vykęs 47-osios mechanizuotosios brigados puolimas yra šių pagrindinių Ukrainos pastangų tęsinys.
Ši invazija buvo įspūdingas taktinis pasiekimas išsekusioms Ukrainos pajėgoms, tačiau platesnės strateginės pasekmės lieka neaiškios.
„Jei Ukraina siekė pritraukti dideles Rusijos pajėgas į Kurską, kad sumažintų Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje, jai nepavyko: Rusija sugebėjo kontratakuoti Kurske nesulėtindama savo puolimo Donecke. Jei Ukraina siekia išlaikyti dalį Kursko, kad per bet kokias būsimas taikos derybas galėtų jį iškeisti į Rusijos okupuotos Ukrainos dalis, ji, matyt, tiki, kad dėl invazijos nepraras daugiau Ukrainos teritorijos, nei gaus per galimas derybas, tačiau tai nėra saugus sprendimas“, – teigia D. Axe.
Pasvėrus neginčijamą Ilinkos, Kurachovės ir Pokrovsko bei ginčytiną Kursko vertę, „Bradley“ ir „Abrams“, besigrumiantys Kurske, turėtų būti Rytų Ukrainoje – padėti stabdyti nesiliaujantį Rusijos puolimą, rašo „Forbes“.
