Nepaisant to, vidutinė gripo infekcija gali sutrikdyti kasdienybę ir sukelti gripo plitimo riziką. Todėl kyla klausimas, ar yra kokių nors moksliškai įrodytų būdų, kaip sutrumpinti sirgimo gripu laiką.
Ar antivirusiniai vaistai gali sutrumpinti gripo infekcijos laiką?
Pagrindinis būdas sutrumpinti gripo infekcijos trukmę – vartoti antivirusinius vaistus, sakė Kalifornijos universiteto (JAV) medicinos ir epidemiologijos profesorius daktaras Timothy Breweris. Šiuo metu JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra patvirtinusi keturis antivirusinius vaistus gripui gydyti: „Tamiflu“ (oseltamiviras), „Relenza“ (zanamiviras), „Rapivab“ (peramiviras) ir „Xofluza“ (baloksaviras).
„Tamiflu“ tikriausiai yra geriausiai žinomas gripo antivirusinio vaisto pavyzdys. Šį receptinį vaistą, vartojamą per burną, leidžiama vartoti žmonėms, kurie yra ne jaunesni kaip 2 savaičių amžiaus ir kuriems gripo simptomai pasireiškia ne ilgiau kaip dvi dienas. Vaistas veikia blokuodamas fermento, kuris paprastai leidžia gripo virusams daugintis organizme, veiklą. Šis fermentas yra svarbus A ir B gripo virusams – dviem pagrindiniams sezoninio gripo tipams, kuriais serga žmonės. Taigi „Tamiflu“ padeda imuninei sistemai užkirsti kelią infekcijoms.
Yra svarių įrodymų, kad jei pradėsite vartoti „Tamiflu“ per pirmąsias dvi dienas nuo ligos simptomų pradžios, vaistas sutrumpins ligos trukmę, teigė T. Breweris. Gripo simptomai paprastai trunka apie savaitę, o klinikiniai tyrimai parodė, kad „Tamiflu“ gali paspartinti pasveikimą maždaug viena diena.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat rekomenduoja, kad pacientams, kurie dėl gripo infekcijos paguldomi į ligoninę, iš karto po paguldymo būtų skiriamas antivirusinis vaistas, pavyzdžiui, „Tamiflu“.
„Relenza“, „Rapivab“ ir „Xofluza“ skiriasi nuo „Tamiflu“ vartojimo būdais. Pavyzdžiui, „Relenza“ yra inhaliuojamas vaistas, o „Rapivab“ – švirkščiamas. Šie vaistai taip pat yra patvirtinti skirtingoms grupėms nei „Tamiflu“ – pavyzdžiui, „Xofluza“ gali vartoti tik ne jaunesni kaip 5 metų pacientai. Yra įrodymų, kad šie vaistai taip pat gali sutrumpinti gripo simptomų trukmę maždaug viena diena.
Ar yra kitų būdų, kaip sutrumpinti gripo infekcijos laiką?
Kai kurie žmonės, tikėdamiesi palengvinti gripo simptomus ir greičiau pasveikti, gali vartoti ne vaistinius preparatus – pavyzdžiui, vitaminą C, cinką ar ežiuolę. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai klinikinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad šiomis priemonėmis galima pasiekti kurį nors iš šių tikslų.
Daug tyrimų sutelkta į tai, kaip šie produktai konkrečiai veikia peršalimo, o ne gripo simptomus. Peršalimas taip pat yra kvėpavimo takų liga, tačiau ją gali sukelti įvairūs virusai, o gripą sukelia tik gripo virusai.
„Jei žmonės nori vartoti vitaminą C, tai gerai, bet nėra jokių man žinomų įrodymų, kad jis būtų naudingas [gripo atveju], – sakė T. Breweris. – Kitas dalykas, kurį žmonės vartoja, yra cinkas – tačiau vėlgi nėra aiškių įrodymų, kad jis turi įtakos gripo infekcijos trukmei.“
Rinkoje yra keli vaistai, kurie gali lengvinti gripo simptomus, tačiau jie nepašalina gripo infekciją sukėlusios priežasties ir nesutrumpina sirgimo lauko. Pavyzdžiui, skausmą malšinantys ir karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ir ibuprofenas, gali padėti sušvelninti gripo simptomus, sakė Pitsbergo universiteto (JAV) šeimos medicinos ir klinikinės epidemiologijos profesorius daktaras Richardas Zimmermanas.
R. Zimmermanas taip pat pažymėjo, kad medus turi gana gerą reputaciją lengvinant kosulį. Tačiau jo niekada negalima duoti jaunesniems nei 1 metų vaikams, nes yra rizika, kad jie gali susirgti kūdikių botulizmu. Taip yra todėl, kad medus gali būti užkrėstas Clostridium botulinum, bakterijos, sukeliančios botulizmą, sporomis, o kūdikių imuninė sistema dar nėra pakankamai subrendusi, kad sutramdytų infekciją.
Pasiskiepiję nuo gripo nebūtinai sutrumpinsite infekcijos laiką, jei vis dėlto užsikrėsite gripu. Tačiau vakcina gali sumažinti simptomų sunkumą. Dėl to sumažėja rizika išsivystyti sunkioms ligos komplikacijoms, kurios gali baigtis hospitalizacija ar mirtimi, rašo „Live Science“.
