Daugelis iš daugiau kaip 6600 tyrimo metu nustatytų statinių yra netoli šiuolaikinių gyvenviečių, tačiau apie juos Meksikos vyriausybė ir mokslo bendruomenė nežinojo.
Komanda statinius ir miestą aptiko kartografuodama majų žemumas lidaru – milijardais lazerio spindulių, paleistų iš skrendančio lėktuvo. Žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami lidaro duomenys.
Tyrimas patvirtina, kad nagrinėjama teritorija buvo „apgyvendinta ir urbanizuota senovės majų“.
Be to, rezultatai rodo, kad centrinėje majų žemumoje – Jukatano pusiasalio pietinėje dalyje esančiame regione, apimančiame dabartinės Gvatemalos, Belizo ir Meksikos valstijų Kampečės bei Kintana Roo dalis – laukia daug daugiau urbanizmo įrodymų.
Ši teritorija, kuriai būdingi tropiniai miškai, kalkakmenio lygumos ir sezoninės pelkės, buvo pagrindinis senovės majų civilizacijos centras, ypač klasikiniu laikotarpiu (250–900 m. po).
Naujausias tyrimas atskleidė tankią ir įvairialypę anksčiau nežinomų majų gyvenviečių, išsibarsčiusių visame regione, sistemą, įskaitant ištisą miestą, kurį tyrėjai pavadino Valeriana.
Ši „pagrindinė miesto teritorija“ apėmė du pagrindinius monumentaliosios architektūros centrus, nutolusius vienas nuo kito daugiau nei kilometro atstumu, kuriuos tarpusavyje jungė tankios gyvenvietės.
„Radome didelį miestą su piramidėmis prie pat vienintelio vietovės greitkelio, netoli miesto, kur žmonės daugelį metų aktyviai ūkininkavo. Vyriausybė ir mokslinė bendruomenė apie tai niekada nežinojo“, – pranešime spaudai teigė pagrindinis tyrimo autorius Luke Auld-Thomasas iš Šiaurės Arizonos universiteto.
„Valerianos atradimas išryškina tai, kad mūsų žinios apie didelių vietovių buvimą (ar nebuvimą) dar nekartografuotose majų žemumų teritorijose vis dar turi didelių spragų“, – rašė tyrimo autoriai.
Parengta pagal „Newsweek“.
