Lietuvos paaugliai – didesnėje rizikoje
2024 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Tyrėjai apklausė beveik 280 tūkst. 11–15 metų paauglių. Net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. Anksčiau tokių vaikų buvo tik 7 proc.
„Priklausomybė nuo technologijų kyla ne tiek dėl praleisto laiko prie ekranų, kiek dėl nesugebėjimo išlaikyti sveiką santykį su jomis ir tinkamai reguliuoti jų naudojimą. Pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis Lietuvos paauglių praneša apie nuolatinį sveiką bendravimą internetu su draugais, tad ne visas internete praleistas laikas yra žalingas. Suaugusieji turėtų palaikyti atvirą dialogą su paaugliais ir suteikti jiems įrankių, padedančių geriau valdyti technologijų naudojimą bei rasti pusiausvyrą tarp virtualaus ir realaus gyvenimo“, – sako J. Antropik.
Pasak PSO atstovų, jauni žmonės, kurie priskiriami probleminio soc. tinklų naudojimo grupei, sunkiai kontroliuoja savo impulsus. Tokiems paaugliams pasireiškia priklausomybę signalizuojantys bruožai, pavyzdžiui, jie nuolat galvoja apie soc. tinklus būdami neprisijungę ir jaučia nerimą, kai negali būti tinkle. Kai kurie atsikelia į telefoną pažiūrėti net naktį.
J. Antropik teigimu, Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį, kuris siekia 11 proc., ir sudaro 13 proc. paauglių, t. y. daugiau nei dešimtadalį. Žalingas įsitraukimas į soc. medijas yra didesnis tarp mergaičių nei berniukų ir ryškėja su amžiumi.
Ataskaita atskleidžia, kad kompiuteriniai žaidimai taip pat yra svarbi paauglių bendravimo priemonė internete. Tyrimo duomenimis, nors didžioji dalis jaunimo yra neprobleminiai žaidėjai, 12 proc. jų patenka į rizikos grupę. Berniukai dažniau ilgai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir yra labiau linkę priprasti prie jų nei mergaitės.
Kaip rasti pusiausvyrą?
Telekomunikacijų kompanijos skaitmeninio turinio vadovė siūlo keletą paprastų, bet veiksmingų priemonių, kaip valdyti laiką praleistą soc. tinkluose, ypač „Instagram“ ir „Facebook“. Šiose programėlėse galima lengvai nustatyti laiko apribojimus, kurie padės susikurti sveikesnį santykį su technologijomis.
„Instagram“ galite atsidaryti savo profilį, paspausti tris horizontalias linijas viršuje ir eiti į „Jūsų veikla“ (angl. Your Activity). Čia rasite „Praleisto laiko“ (angl. Time Spent) skiltį, kurioje galima nustatyti kasdienio naudojimo ribą. Nustatę limitą, gausite pranešimą, kai jį pasieksite.
„Facebook“ taip pat siūlo laiko stebėjimo funkciją. Iš savo profilio nuėję į „Nustatymai ir privatumas“ (angl. Settings & Privacy) „Jūsų laikas „Facebook“ (angl. Your Time on Facebook), galėsite peržiūrėti praleistą laiką programėlėje ir nustatyti sau priminimus.
Bendrovės atstovė taip pat pataria reguliariai daryti skaitmenines pertraukas bei valdyti iššokančius pranešimus. „Instagram“ ir „Facebook“ programėlėse galima lengvai išjungti arba apriboti pranešimus nustatymuose, taip sumažinant jų trikdžius.
„Tėvams gali padėti specialūs įrankiai, kaip „Google Family Link“ ar „Apple Screen Time“. Jie leidžia ne tik stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekranų, bet ir nustatyti naudojimo apribojimus. Pavyzdžiui, „Apple Screen Time“ turi „Downtime“ režimą, kuris leidžia valdyti prieigą prie programėlių tam tikru metu, net ir naktį“, – pataria J. Antropik.
