35 metrų ilgio raketa, galinti nešti branduolines kovines galvutes, ankstesniuose pranešimuose įvairiose Rusijos ir už jos ribų žiniasklaidos priemonėse buvo vadinama „Šėtonu II“ ir „mirtiniausiu pasaulyje ginklu“, o dėl jos numanomų naikinamųjų pajėgumų didėja susirūpinimas.
Naujausiose nuotraukose matyti didelis krateris paleidimo aikštelėje Plesecke, Rusijos šiaurėje. Pirmą kartą šias nuotraukas rugsėjo 21 d. socialiniame tinkle „X“ paskelbė atvirųjų šaltinių analitikas slapyvardžiu „MeNMyRC“.
„Kaip matyti, „RS-28 Sarmat“ bandymas buvo visiškai nesėkmingas, – rašė „MeNMyRC“. – Raketa sprogo šachtoje, palikdama didžiulį kraterį ir sunaikindama bandymų vietą.“
„MeNMyRC“ taip pat spėjo, kad raketa galėjo sprogti ne paleidimo metu, o pilant skystąjį kurą.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl pastebėta, kad nebuvo lėktuvų, turinčių prižiūrėti bandomuosius paleidimus. Jei ekspertai yra teisūs, tai būtų jau ketvirtas žinomas „RS-28“ nesėkmingas bandymas. Vienintelis patvirtintas sėkmingas ginklo bandymas buvo atliktas 2022 m. balandį.
Politiškai reikšminga
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis mokslo darbuotojas Mattas Korda sakė, kad „RS-28“ turėtų pakeisti daugiau nei prieš 30 metų sukurtą raketą „RS-20V Voevoda“.
„Rusija jau seniai planuoja pakeisti visas iki vienos savo Šaltojo karo laikų raketų nešėjų sistemas naujesnėmis versijomis, o „RS-20V Voevoda“ yra paskutinė tokio tipo tarpžemyninė balistinė raketa, likusi jos arsenale. Todėl „Sarmat“ įvedimas į ginkluotę bus politiškai reikšmingas prezidentui V. Putinui, nes įkūnys tai, kad Rusija baigia šį ilgai lauktą perėjimą“, – sakė M. Korda.
„RS-28“ pirmą kartą buvo pristatyta 2014 m. spaudos konferencijoje Maskvoje.
Tuo metu Rusijos pareigūnai teigė, kad raketa bus baigta gaminti iki 2020 m. Vėliau šis terminas buvo kelis kartus atidėtas, dėl gamybos ir testavimo problemų.
M. Korda sakė, kad iki šiol „RS-28“ vis dar nepradėta naudoti.
Kokie yra „RS-28“ pajėgumai?
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „RS-28“ gali gabenti iki 16 atskirai nukreipiamų branduolinių kovinių galvučių. Tačiau M. Korda teigė, kad šis skaičius greičiausiai yra daug mažesnis – „galbūt iki 10 kovinių galvučių“.
Rusijos kariuomenės duomenimis, raketos veikimo nuotolis siekia bent 18 000 km, o jos svoris viršija 208 tonas.
2023 m. spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje pareiškė, kad „RS-28“ yra parengta dislokavimui.
„Liko tik užbaigti visas administracines ir biurokratines procedūras bei dokumentų tvarkymą, kad galėtume pereiti prie masinės gamybos ir ją dislokuoti kovinės parengties režimu. Tai padarysime netrukus“, – tada kalbėjo V. Putinas.
Toje pačioje kalboje V. Putinas pabrėžė vieną iš „RS-28“ dislokavimo tikslų – atgrasyti Jungtines Valstijas nuo branduolinio ir karinio konflikto eskalavimo.
Jis ypač pabrėžė, kad Rusija pasirašė ir ratifikavo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, o Jungtinės Valstijos ją tik pasirašė.
2023 m. lapkritį V. Putinas atšaukė Rusijos ratifikavimą, turėdamas aiškų tikslą atsakyti į JAV poziciją. Kelioms branduolinį ginklą galinčioms naudoti šalims vis dar atsisakant pasirašyti ar ratifikuoti sutartį, ginklų bandymai visame pasaulyje buvo tęsiami.
Pasak M. Kordos, naujų raketų – tokių kaip „Saramat RS-28“ – gamyba yra tik dalis atsinaujinimo proceso, kurį „išgyvena visos branduolinius ginklus turinčios valstybės“.
Darbai tęsiasi
Neaišku, kokiame stovyje iš tikrųjų yra ginklas po ketvirtojo įtariamo nesėkmingo bandymo. V. Putinas ir Rusijos žiniasklaida teigė, kad „RS-28“ jau daug metų yra parengta kovai, tačiau rugsėjo mėnesio vaizdai daugelį ekspertų verčia abejoti šiais teiginiais.
M. Korta sako, kad nepaisant visų bandymų sunkumų, Rusija tęs darbą su „RS-28“.
„Akivaizdu, kad Rusija tęsia darbus, kad sudarytų palankesnes sąlygas raketos dislokavimui – palydovinės nuotraukos rodo, kad pagrindiniai statybos darbai vyksta pirmajame 62-osios raketų divizijos pulke Pietų Sibire, o netrukus prasidės ir kitose numatomose dislokavimo vietose“, – aiškina M. Korta.
Parengta pagal „Euronews“.
