Licencijuotas metalo ieškotojas apie radinius nedelsdamas pranešė Koblenco – miesto prie Reino upės – valstybiniams archeologams. Vėliau kasinėjimų metu buvo aptikta apie 2940 monetų ir daugiau kaip 200 plonų sidabrinių fragmentų, puoštų geometriniais raštais, užkastų dabar jau sudužusiame keraminiame puode, paslėptame tarp dviejų stambių akmenų.
„Dauguma monetų yra vadinamieji antonianai, kurie buvo oficiali Romos imperijos sidabrinė moneta III a., bet dažniausiai buvo kalami iš bronzos su plonu sidabro sluoksniu“, – teigia kasinėjimus prižiūrėjusio Reino krašto-Pfalco žemės archeologijos Koblenco filialo vadovas Timo Langas.
Dėl prastos monetų būklės iki šiol pavyko identifikuoti tik 100 monetų, kurių vienoje pusėje vaizduojamas Romos arba Galijos imperatoriaus portretas, o kitoje pusėje – kiti atvaizdai, pavyzdžiui, dievybės Heraklis ir Marsas. Seniausiose monetose pavaizduotas Romos imperatorius Gordianas III (valdęs 238–244 m.), o naujausiose – galų imperatorius Viktorinas (valdęs apie 269–271 m.).
Archeologai nėra tikri, kas yra rastieji sidabro fragmentai, tačiau keraminio puodo forma atitinka III a. romėnų keramikos tradicijas.
Monetos datuojamos nuo 241–243 m. iki 269–271 m. – taigi, lobis tikriausiai buvo užkastas trečiojo šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje, sako T. Langas.
Radinys buvo aptiktas netoli Heršbacho miestelio Vestervaldo kalnų masyve, 18 km už Aukštutinės Germanijos Limos – gynybinės linijos, žymėjusios Romos imperijos sieną su germanų tautomis.
Trečiojo amžiaus romėnų monetos dažnai aptinkamos imperijos ribose, tačiau toks didelis lobis už buvusių imperijos žemių ribų aptinkamas itin retai.
„Paprastai ne Romos imperijos teritorijoje surandamus monetų rinkinius sudaro kelios dešimtys ar galbūt keli šimtai monetų“, – aiškina T. Langas. Mokslininko teigimu, jam žinomas tik vienas už imperijos ribų rastas lobis, kuriame buvo daugiau šio laikotarpio monetų – Lenkijoje aptiktas monetų lobis.
Archeologai nustatė, kad kai kurios iš naujai rastų monetų yra iš Romos, tačiau dauguma jų kaldintos Kelne, kuris tuo metu priklausė Galijos imperijai – regionui, apimančiam dabartinę Prancūziją, Belgiją, Ispaniją ir dalį Vokietijos bei Italijos, atsiskyrusiam nuo Romos imperijos maždaug 260–274 m., politinio nestabilumo laikotarpiu. Tačiau regionas, kuriame buvo rastas lobis, nebuvo Galijos imperijos dalis.
Kaip monetos pateko į priešo teritoriją? Yra įvairių galimybių. Viena iš jų yra ta, kad Galijos imperija bandė papirkti germanų elitą, kad šis jų nepultų – arba užpultų Romos imperiją. Tačiau kodėl monetos buvo paslėptos Vestervaldo kalnuose, kur nebuvo jokių žinomų germanų gyvenviečių, lieka paslaptis. T. Lango komanda tikisi sidabro fragmentus ištirti kompiuterinės tomografijos (KT) skeneriu ir skaitmeniniu būdu atkurti jų pirminę formą. Archeologai taip pat planuoja bendradarbiauti su kitais tyrėjais, kad galėtų identifikuoti likusias monetas, rašo „Live Science“.
