Tačiau JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad šie planai gali patirti triuškinantį pralaimėjimą. V. Putinas ir Rusijos kariuomenės vadai įsakė kariams metus vykdyti puolimus palei fronto linijas Rytų ir Šiaurės rytų Ukrainoje. Taip buvo siekiama išsekinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neleisti joms sukaupti reikiamų pajėgų savo kontrpuolimams.
„V. Putinas ir Rusijos karinė vadovybė tikriausiai laiko strateginiu prioritetu iniciatyvos išlaikymą visame operacijų teatre. Jie pademonstravo, kad toleruoja užsitęsusias puolamąsias operacijas, kurių rezultatas – laipsniškas, šliaužiantis progresas toli nuo suplanuotų operacinių tikslų“, – aiškina ISW ekspertai.
Dabar siekdami savo ilgalaikių operatyvinių tikslų okupantai stengiasi pašalinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų keliamą grėsmę Kursko srityje ir tuo pat metu tęsti puolimą rytuose, rašo „Unian“.
Kas įvyks fronte artimiausiu metu
Analitikai įsitikinę, kad 2024 m. vasarą suintensyvėjęs Rusijos kariuomenės puolimas, kuriuo siekiama užimti Pokrovską ir sumažinti platesnio masto Ukrainos intervenciją į vakarinį Donecko regioną, greičiausiai pasieks kulminaciją artimiausiais mėnesiais.
Nepaisant Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo būklės, Kremlius ir toliau įtrauks savo kariuomenę į bendras strategines pastangas išlaikyti iniciatyvą visame karo veiksmų teatre ir gerokai prieš šią kulminaciją išsekins gynybines pajėgas.
„V. Putino pergalės teorija remiasi prielaida, kad Rusijos pajėgos vykdys nuoseklias puolamąsias operacijas ad infinitum. Tačiau tikėtina, kad šie varginantys puolimai taip išsekins Rusijos kareivius ir techniką, kad Rusijos pajėgos bus priverstos sumažinti puolimo tempą bent jau kai kuriose fronto dalyse. Tai leis Ukrainai konkuruoti ir tikriausiai perimti iniciatyvą mūšio lauke šiose teritorijose“, – spėja ISW.
Rusijos kariuomenės išsekimas
Ekspertai prognozuoja, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikiai Rusijos karinių pajėgumų apribojimai pakenks agresoriaus gebėjimui tęsti ilgalaikius puolimus, kuriais siekiama pratęsti karą ir išsekinti Ukrainą.
Analitikai pastebi, kad nuolat didėja bendras finansinių paskatų, kuriomis Rusijos valdžia remia karių verbavimą, skaičius. Tai reiškia, kad Rusijos savanorių rezervai senka.
„Rusijos valdžia yra susirūpinusi, kad dabartinės pastangos verbuoti savanorius duoda vis mažesnius rezultatus. Ir kad V. Putinas ir toliau nori išvengti dar vienos dalinės rezervistų mobilizacijos kilus problemoms dėl ginkluotųjų pajėgų formavimo“, – nurodoma Karo studijų instituto pranešime.
Analitikai daro prielaidą, kad Rusijos Federacija gali įvykdyti dar vieną dalinės mobilizacijos bangą – panašiai kaip 2022 m. rudenį. Tačiau tai būtų daroma tik esant dideliam spaudimui arba tuo atveju, kai dabartinė mobilizacijos kampanija patirtų didelę nesėkmę.
„Dėl Rusijos puolamųjų operacijų Ukrainoje patirti dideli techniniai nuostoliai, ypač šarvuotosios technikos. O kariniai-pramoniniai pajėgumai tikriausiai nesugebės šių nuostolių pakeisti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Dabar Rusija pasikliauja didelių, bet ribotų sovietinių laikų technikos atsargų atkūrimu, kad pakeistų didelius nuostolius Ukrainoje. Ir šios atsargos vis sparčiau senka“, – sako analitikai.
Be to, Rusijos Federacija aktyviai perka įrangą ir šaudmenis iš Šiaurės Korėjos ir Irano, taip pat bendradarbiauja su Kinija siekdama įsigyti svarbiausius komponentus savo ginklų gamybai. Tačiau tai negali patenkinti visų Rusijos logistikos poreikių karui.
„Atrodo, kad V. Putinas taip pat nenori imtis visapusiškos ekonominės mobilizacijos, kaip ir dar vienos personalo mobilizacijos bangos. Lieka neaišku, ar kritinės kliūtys ir didėjantis darbo jėgos trūkumas leis Rusijai greitai ir visiškai mobilizuoti savo ekonomiką iki karo veiksmams reikalingo lygio“, – daro išvadą ISW.
Informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defence Express“ direktorius Sergejus Zgurecas pažymėjo, kad sekinimo karas nelengvas ir pačiai Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į sunaikintų rusų skaičių, matyti, kad sekimo karo logika Rusijos Federacijai tikrai neveikia taip, kaip tikėjosi Kremlius. Kaip pažymėjo politikos ir karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, 2025 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės išspręsti tris problemas – Rusijos karių skaitinę persvarą, priešo artileriją ir KAB bombas, rašo „Unian“.
