Arabų kalboje lobynas vadinamas „Al-Khazneh“, kas išvertus reiškia „faraono lobyną“. Tiksli lobyno paskirtis neaiški, tačiau tai galėjo būti Nabatėjos karaliaus Areto IV Filopatrio mauzoliejus. Kino mėgėjai jį gali prisiminti kaip vietą, kurioje 1989 m. filme „Indiana Jones and the Last Crusade“ buvo rastas „Šventasis Gralis“ – taurė, kurią, pasak mitų, Jėzus naudojo per Paskutinę vakarienę.
Kasinėdami kapavietę archeologai neseniai aptiko keramikos, kuri buvo palaidota kartu su žmonėmis, liekanų. Jie nustatė, kad vienas iš skeletų laikė keraminį indą, panašų į taurę, sakoma Škotijos Šv. Andriaus universiteto pranešime. Remiantis Šv. Andriaus universiteto Žemės ir aplinkos mokslų mokyklos mokslo darbuotojo Timo Kinnairdo atlikta analize, palaidojimų nuosėdos ir medžiagos datuojamos maždaug nuo I a. pr. m. e. vidurio iki II mūsų eros amžiaus pradžios.
Neaišku, kas buvo tie 12 žmonių – bet kapo ir jo palaikų tyrimai tęsiami.
Spragų užpildymas
Kapavietė buvo aptikta atliekant nuotolinio stebėjimo darbus, kuriuos atliko Šv. Andriaus universiteto geofizikas Richardas Batesas.
„Šis atradimas yra tarptautinės reikšmės, nes Petroje iki šiol buvo rasta labai mažai pilnų ankstyvųjų nabatėjų palaidojimų, – pareiškime teigia R. Batesas. – Galima tikėtis, kad palaidojimai, įkapės ir žmonių palaikai padės užpildyti mūsų žinių spragas apie tai, kaip atsirado Petra ir kas buvo [nabatėjai].“
Nabatėjai klestėjo pietų Jordanijoje maždaug prieš 2000 metų. Per jų karalystę ėjo karavanų keliai, o Petra tapo dideliu miestu su kvapą gniaužiančia architektūra. II mūsų eros amžiuje jų karalystę užvaldė romėnai, o vėliau Petra sunyko, nurodo Amerikos gamtos istorijos muziejus.
Aptikus kapavietės liekanas, Jordanijos senienų departamentas ir Amerikos Rytų tyrimų centras parengė kasinėjimų planą. „Discovery Channel“ taip pat parėmė kasinėjimus ir sukūrė apie juos dokumentinį filmą.
Tyrime nedalyvavęs Briuselio laisvojo universiteto Archeologijos ir paveldo tyrimų centro profesorius Laurentas Tholbecqas teigia, kad „Jordanijos senienų departamentas maždaug prieš dvidešimt metų šalia šios kapavietės iškasė dvi panašias kapavietes“.
Pasak jo, naujai atrastas kapas, kuris turi būti senesnis už „lobyną“, padės nustatyti paties „lobyno“ datą, dėl kurios ilgą laiką vyko diskusijos. „Al-Khazneh datavimą, dėl kurio ilgą laiką buvo ginčijamasi, bet dabar jis priskiriamas I mūsų eros amžiaus pirmajam ketvirčiui, turėtų patvirtinti šiame kape rastų dirbinių data“, – teigia L. Tholbecqas.
Tyrime taip pat nedalyvavusi Edinburgo universiteto archeologė Lucy Wadeson giria šį atradimą.
„Tikimės, kad šis atradimas padės atskleisti mažai žinomus nabatėjų laidojimo papročius, nes iškasinėta labai nedaug neišplėštų kapaviečių, – teigia ji. – Suradę žmonių palaikus ir įkapes originaliame kontekste, pagaliau galėsime atkurti su šiomis didingomis kapavietėmis susijusius laidojimo ritualus.“
Rytų Karolinos universiteto (JAV) antropologijos profesorė Megan Perry, kuri atliko daug archeologinių tyrimų Petroje, bet nedalyvavo šiuose kasinėjimuose, sako, kad šios kapavietės atradimas nėra staigmena ir yra šiek tiek per daug sureikšmintas.
Anot jos, 2003 m. buvo atkasta „kapavietė, esanti visai šalia šios kapavietės, todėl dar vienos kapavietės radimas nėra itin netikėtas“. M. Perry teigimu, kitose kapavietėse, kasinėtose [Petroje], įskaitant tas, kurias tyrinėjo ji pati, rasta kur kas daugiau nei 12 asmenų.
Pasak mokslininkės, iš tikrųjų iškasinėta stebėtinai maža Petros teritorijos dalis, todėl bet kokie nauji duomenys yra geri duomenys, jei projektas vykdomas laikantis geriausios praktikos. Ji pažymi, kad šie radiniai gali suteikti daugiau informacijos apie Al-Khazneh, rašo „Live Science“.
