Lengvabūdiška zombių apokalipsė
Pirmiausiai, „Dead Rising“ nežiūri į save rimtai. Taip, šiame žaidime yra tikrai stebėtinai gera istorija, įdomūs bei intriguojantys veikėjai, bet jį ištisai lydi lengvai karikatūriškas tonas. Jį kūrėjai labai sumaniai integruoja – tai nėra kažkokie lėkšti juokeliai, bet labiau žaidėjo sąveikos su žaidimo pasauliu išdavos. Pavyzdžiui, nors žaidime numatytu laiku prasideda rimtas vaizdo intarpas, jei prieš tai buvome apsirengę kvailai – tokie dalykai natūraliai atrodo juokingai ar įdomiai papildo bendrą žaidimo patirtį.
Kitas aspektas, ką tikrai sėkmingai būtent žaidimų tarpe padarė „Dead Rising“ – patys zombiai. „Resident Evil“ mus išmokė jų bijoti, o „Dead Rising“ skatina galabyti ir tą daryti šimtais ar net tūkstančiais. Čia zombių dažnai bus marios. Tai yra tokie kiekiai, kad kartais sunku suvokti, bet tuo pačiu žaidimas duoda galybę įrankių jų šienavimui. Tą galima daryti automobiliais, šaltaisiais ginklais, benzininiais pjūklais, beisbolo lazdomis ar net žoliapjove. Žaidimas neriboja mūsų kūrybingumo ir leidžia atvykus į žaidimo pasaulį žaisti ar elgtis zombių apokalipsėje taip, kaip diktuoja mūsų vaizduotė.
Kokybiškas atnaujinimas
Kita vertus, kodėl apie naujai išleistą „Dead Rising Deluxe Remaster“ mes sakome atnaujinimas, o ne perdirbinys? Labiausiai todėl, kad tai ir yra atnaujinimas – visas žaidimas, koks jis buvo kadaise – paliktas toks, koks yra, o atnaujinta pagal šių dienų standartus tik grafika, valdymas ir kai kurios su valdymu susijusios mechanikos.
Visas siužetas, žaidimo struktūra, vaizdo intarpai ar pabaigos išliko nepakitusios. Tai – didelis pliusas kūrėjams, nes jie sutvarkė tai, kas jau tikrai buvo pasenę, o tai, dėl ko žaidimas buvo ir tebėra labai įtraukiantis, paliko. Aišku, kai kurios 2006 metų žaismo (angl. gameplay) mechanikos tikrai nebus draugiškos dabartiniam žaidėjui. Na, bet tuo pačiu tai ir būdas mesti sau, kaip žaidėjui, iššūkį – ar pavyks įveikti senesnį ir kiek sunkesnį žaidimą, nei paprastai žaidžiami šiandien?
Reporteris prieš zombius
„Dead Rising“ mus įmeta į reporterio Frenko Westo kailį ir jis, galima iš karto pasakyti, tampa vienu originalesnių pagrindinių veikėjų žaidimuose. Žaidėjams jis tiek patiko, kad po antrosios ir trečios „Dead Rising“ serijos dalių, kur valdėme kitus protagonistus, serijos vairas vėl buvo grąžintas Frenkui.
Jis yra nors stačiokiškas, bet sumanus ir jo pagrindinis tikslas yra ne pasaulio gelbėjimas, o gera medžiaga reportažui. Taip pat, kaip ir dera geram reporteriui, jis nori prisikasti prie tiesos, o tai įdomiai susikerta su kitais žaidimo personažais, turinčiais savų ketinimų ar tikslų.
Dar vienas žaidimo išskirtinumas yra tai, kad viskas vyksta viename dideliame amerikietiškame prekybos centre. Teritorija – milžiniška, įskaitant požeminių garažų labirintus ir didelį vidinį prekybcentrio parką, todėl erdvės žaidimo naršymui tikrai sočiai.
Plačiau apie siužetą nebesinori nieko sakyti, nes jis – tikrai vienas originalesnių tarp tokio žanro žaidimų, tad jums bus smagiau viską išgyventi patiems.
Didžiausias priešas – laikrodis
Koks yra „Dead Rising“ žaisimas be nuolatinio zombių naikinimo? Na, pirmiausiai verta išskirti, kad visas žaidimas yra įstatytas į laiko rėmus. Čia tiksi realios minutės ir todėl žaidimas tampa iš tikrųjų stresiniu. Tiek pagrindinės siužetinės misijos, tiek šalutinės čia bus pateikiamos su riboto laiko indikatoriais ir jei nespėsime kažko padaryti – būsime patys kalti (kaip ir gyvenime). Taigi, prie to nepratusiems žaidėjams laiko ribojimas gali tapti didžiausiu streso šaltiniu, kuris ilgainiui įvarys nerimą.
Per ribotas 72 žaidimo valandas mes turėsime išnarplioti pagrindinę „Dead Rising“ paslaptį, surasti ir išgelbėti kuo daugiau išgyvenusių žmonių ir išnarplioti kitus šalutinius scenarijus. Tad šį žaidimą galima žaisti ir pereiti labai skirtingai – galima visai nieko negelbėti ir žaisti atsipūtus – nes tuomet pagrindinei siužetinei kampanijai liks sočiai laiko – arba bandyti suspėti visur bei padaryti viską. Ar tai įmanoma? Tikrai taip, bet reikės atitinkamai ir pasistengti.
Žmonių gelbėjimas yra dar viena žaismo dalis, kuri tikrai pareikalaus tiek kantrybės, tiek pripratimo. Visus išgyvenusius žmones rasime arba kai mums apie juos praneš racija, arba tiesiog sutiksime žaidimo eigoje atsitiktinai – bet visus reikės nugabenti į slėptuvę.
Tai padaryti kartais bus sunkiau nei atrodo – nes žaidimo pasaulyje pilna zombių, o be jų bus ir kitų grėsmių. Tam, kad palengvintume sau šią naštą, kai kuriems išgyvenusiems žmonėms galėsime duoti ginklų, tad jie galės kažkiek apsiginti patys. Bet pasitaikys ir tokių, kuriuos turėsime lydėti paėmę už rankos ar netgi nešti ant pečių. Toks veikėjų transportavimas įvarys nemažai streso, bet tuo pat metu, kai įsivažiuosime – taps natūralus ir savaime suprantamas.
Netradiciniai bosai
Bosų, kaip juos suprantame standartiškai, čia nebus. Ar tiksliau, jie bus, bet žaidime jie vadinami tiesiog psichopatais. Kai kuriuos sutiksime siužetinės kampanijos metu, bet didžioji dalis tiesiog atsiras prekybcentryje tam tikru metu ir turėsime ribotą laiką juos sutikti bei nugalėti.
Visi jie labai unikalūs, netikėti, su savo atskirais vaizdo intarpais bei skirtingomis kovomis. Tiesa, kai kurie jų – gana stiprūs, tad netikėtai susidūrus su vienu iš žaidimo psichopatų galite būti greitai nugalėti.
Beveik visi jei nugalėjus duos arba vertingų daiktų, ar leis išlaisvinti žmones.
Kovos su šiais psichopatais bei jų vaizdo intarpai neabejotinai yra baisesnė šio daugiažanrio žaidimo dalis, tačiau tas „Dead Rising“ karikatūriškumas juntamai pastebimas ir čia.
RPG žaidimų elementas
Taip pat žaidime nuolat kelsimės savo lygį. Maksimalus yra 50-as, o su kiekvienu atrakintu lygiu padidinsime savo gyvybes, daiktų, kuriuos galime neštis, skaičių ar atrakinsime naujų atakų.
Pačios atakos yra labai naudingas dalykas, nes jos leis keliais mygtukais, bet efektyviai nugalėti vieną ar kelis zombius. Tokių atakų per žaidimą susirinksime daug, bet visos jos vienodai efektyvios ir naudingos, todėl tokios atakos bus kaip papildomų ginklų arsenalas – ypač kai Frenkas rankoje neturės jokio tikro ginklo.
Dar žaidimas leidžia eksperimentuoti ne tik su ginklais, bet ir, pavyzdžiui, mikseriu sumaišyti skirtingus gyvybes atstatančius daiktus ir taip susiplakti naudingą kokteilį.
Zombių fotografavimas
Galiausiai, kadangi Frenkas reporteris, turėsime ir daug fotografuoti. Fotografavimas žaidime – mechanika, kuri remiasi į taškus. Tai yra kuo nuotraukoje daugiau vyks veiksmo ir kuo ta nuotrauka padaryta pavojingesnėmis sąlygomis – tuo geriau. Didesnį taškų skaičių nulems ir neįprastos ar netikėtos situacijos, nebūtinai zombiai. Taip pat aplinkoje galėsime fotografuoti įvairius objektus, kurie suteiks daugiau taškų.
Na ir, žinoma, vienas iš žaidimo absurdiškų išskirtinumų – kostiumai bei su tuo susijusios linksmybės. Čia galėsime persirengti tona kūrėjų į žaidimą pridėtų kostiumų iš kitų žinomų „Capcom“ serijų, bet galėsime ir tiesiog apsirengti bet ką, ką rasime prekybcentrio parduotuvėse. Iš to seks tikrai absurdiškos situacijos – nes galėsime aprengti ir zombius, kai jiems ant galvų užmaukšlinsime kuo kvailesnius apdangalus.
Žodžiu, nepasakysime, kur yra žaidimo ribos tiesiog kvailiojant prekybcentryje – nes jų paprasčiausiai nėra.
Rekomenduojame ar ne?
Taigi, koks galėtų būti verdiktas kalbant apie naująjį „Dead Rising Deluxe Remaster“? Be jokio pataikavimo galima pasakyti, kad šis žaidimas – būtinas išbandyti visiems, kas mėgsta veiksmo žanrą ir zombius, bet pirmojo „Dead Rising“ dar nėra žaidę.
Taip, dėl kiek archaiško žaismo gali būti sunkoka įsivažiuoti ir dėl to žaidimui negalime skirti paties aukščiausio įvertinimo, bet visa kita yra tiek unikalu, kad tikrai verta dėmesio.
Tiems, kas pirmąjį „Dead Rising“ jau žaidė, čia bus nebent malonus grįžimas atgal su tikrai įspūdingai atnaujinta grafika, valdymo schemomis ir kitais nedideliais patobulinimais vardan patogumo.
Ar šis atnaujinimas išėjo geras ir ar sulauksime daugiau jų ateityje? Panašu, kad taip, nes „Capcom“ su perdirbiniais ir atnaujinimais atrado antrą kvėpavimą, o mes kol kas galime mėgautis tikrai sėkmingu „Dead Rising Deluxe Remaster“.
