2G ryšio Lietuvoje neišjungs iki 2030-ųjų, bet senų technologijų pirkti nerekomenduoja

2024 m. spalio 11 d. 14:53
Automatiniai vartai, signalizacijos ir daugybė kitų senesnių tinklo įrenginių, naudojančių skaitmeninio mobiliojo ryšio pirmtakę, mūsų šalyje veiks bent iki 2030 metų. Tačiau 3G ryšį prieš keletą metų Lietuvoje išjungusi bendrovė „Telia“ pataria, kad ir 2G atsisakymas yra neišvengiamas procesas ir jam ruoštis reikia pradėti jau dabar, nes šios ryšio technologijos jau atsisako vis daugiau šalių.
Daugiau nuotraukų (1)
„2G Lietuvoje įdiegėme 1995 m., todėl natūralu, kad po beveik 30 jo gyvavimo metų 2G nebeatitinka efektyvumo standartų ir prijungtos visuomenės poreikių. Kita vertus, nuo jo šiandien vis dar priklauso reikšminga kritinės infrastruktūros dalis, todėl įvertinę dabartines tendencijas, vartotojams nenorime kelti bereikalingo streso ir suteiksime daugiau laiko pasiruošti. Tačiau labai svarbu šį laiką išnaudoti tinkamai – palaipsniui keičiant atgyvenusius ryšio įrenginius, įsigyjant naujas SIM korteles ir užsisakant tinkamus ryšio planus“, – teigia Tinklų komandos vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Atidėjimas – dėl ekonominių sumetimų
Geriausi 2G laikai jau seniai praeityje ir tą puikiai įrodo pasikeitusi jo naudojimo paskirtis. Kažkada balso ir SMS žinučių perdavimui naudotas tinklas šiandien tarnauja praktiškai tik kaip kanalas siųsti informaciją ar komandas senesniems daiktų interneto (IoT) įrenginiams. Tarp jų yra signalizacijos, saugos tarnybas informuojančios apie aptiktą įsilaužimą, automobiliuose esančios pagalbos iškvietimo sistemos, skambučiu aktyvuojami automatiniai vartai, taip pat – įvairūs skaitikliai, tinklu perduodantys duomenis apie komunalinių paslaugų vartojimą, bei daug kitų panašių prietaisų.
2022 m. RRT duomenimis, Lietuvoje buvo 600 tūkst. 2G pagrindu veikiančių prietaisų. Sustabdžius 2G teikimą, visus juos tektų staiga pakeisti ir nuo to galėtų nukentėti pačių vartotojų patogumas bei saugumas.
„2G yra lyg sena bulvių tarkavimo mašina – atlieka vos vieną funkciją, bet yra patikima ir veikia bet kur ir bet kada. Dėl šių savybių jį ilgą laiką naudojo IoT sprendimų tiekėjai, nenorėdami rizikuoti su tuomet dar taip gerai neišvystytomis 3G ir 4G mobiliojo ryšio kartomis. Tad dabar, artėjant 2G saulėlydžiui, tenka galvoti, ką daryti su visa armija jį vis dar naudojančių įrenginių. Didelė dalis jų vis dar veikia tinkamai, tad šių prietaisų savininkams tai tik sukurtų bereikalingų išlaidų. Dėl šios priežasties, 2G tinkle matydami reikšmingus tokių įrengimų skaičius, nusprendėme nestatyti vežimo prieš arklį bei suteikti daugiau laiko susiplanuoti pokyčiams reikalingus resursus“, – sprendimą komentuoja R. Mikalauskas.
Bendrovės atstovas prideda, kad artimiausiu metu skubėti atsisakyti 2G nėra poreikio ir dėl kitų sumetimų. Jo naudojamų dažnių juostų atlaisvinimas nepadėtų juntamai pagerinti 4G ar 5G ryšio kokybės, kaip nutiko prieš porą metų „Telia“ Lietuvoje išjungto 3G atveju, o pačios infrastruktūros išlaikymo sąnaudos bent jau šiomis dienomis nėra itin didelės.
Atidėti galima, išvengti – ne
Nepaisant palankių aplinkybių 2G išjungimo atidėjimui, šio tinklo atsisakymas išlieka neišvengiama baigtimi ir tą pirmiausia lemia jo technologinė „senatvė“. 2G buvo kuriamas kaip balso perdavimo technologija, todėl šios ryšio kartos naudojimas internetinėms funkcijoms yra neefektyvus. Kitaip tariant, lyginant su tokiomis šiuolaikinėmis IoT ryšio alternatyvomis, kaip „Long Term Evolution Machine Type“ (LTE-M) ir „Narrow-Band“ (NB), 2G su kiekvienu perduotu bitu iššvaisto didelį kiekį energijos, o vartotojas dar ir turi taikytis su ypač mažu duomenų perdavimo greičiu.
„Visada laikomės principo, kad paslaugas teikiame tol, kol yra jas naudojančių klientų. Tačiau žvelgiant į ateitį, 2G veikimo palaikymas gali tapti neįmanomas net prie geriausių mūsų norų. Ryšio įranga, kaip ir bet kuri kita, laikui bėgant dėvisi ir genda, o tiekėjai kasmet mažina jos prieinamumą“, – vardina telekomunikacijų kompanijos atstovas.
Nenuostabu, kad įvertinę niūrias 2G perspektyvas, jį jau sėkmingai išjungė nemažai valstybių. Tarp jų galima paminėti JAV, Šveicariją, JAE, Pietų Korėją, Australiją. Artimiausiais metais atsisakyti antros kartos tinklo taip pat planuoja Švedija, Estija ir Norvegija.
Pasak eksperto, dėl reikšmingo tinkle veikiančių 2G įrenginių skaičiaus bendrovė 2G atsisakymą Lietuvoje ketina įgyvendinti vengdama drastiškų veiksmų. Iki 2028 m. planuojama iki minimumo sumažinti tinklo talpą ir jį naudojančių įrenginių skaičių, išlaikant dabartinę ryšio aprėptį. Tuo metu visos infrastruktūros išmontavimą numatoma įvykdyti iki 2031 m.
Apdairiausia pasiruošimą pradėti jau dabar
Maždaug penkerių metų terminas iki 2G saulėlydžio gali nemotyvuoti imtis veiksmų artimiausiu metu, bet šis apdairumas, atėjus laikui, gali pridaryti daugybę nepatogumų. IoT sprendimų atnaujinimas paprastai užtrunka, todėl tam geriausia pradėti ruoštis jau dabar.
Verslams ir daug IoT įrenginių naudojantiems vartotojams rekomenduojama pradėti nuo 2G paremtų prietaisų audito. Nustačius, kuriuose įrenginiuose vis dar veikia šis ryšys, galima susidėlioti prioritetus pagal funkcijos kritiškumą ir svarbiausius įtaisus atnaujinti pirmiausia. Pavyzdžiui, keitimą galima pradėti nuo signalizacijos ir automatinių vartų, o automobilių sistemų atnaujinimo galima palūkėti iki kito automobilių parko keitimo.
Nusprendus atnaujinti prietaisus rekomenduojama kreiptis į atitinkamos srities specialistus ir nuspręsti, kuri moderni 2G alternatyva bus tinkamiausia kiekvienam įrenginiui. Kai kurie prietaisai gali labai sėkmingai išnaudoti 5G suteikiamą galimybę sparčiai perduoti didelį kiekį duomenų, bet didžiajai daugumai atvejų geriausiai tiks naujoviški, energiją taupantys NB-IoT ir LTE-M sprendimai.
Įvykdžius įrenginių keitimą, svarbu nepamiršti pasikeisti naudojamų telemetrinių SIM kortelių ir pasirinkti naują ryšio paslaugų planą. Tai padės išvengti nepatogumų įvykus oficialiam atsisveikinimui su 2G.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.