Lankytojų laukia mokslininkų, mokslo populiarintojų ir kitų fantastikos mėgėjų pranešimai, įdomiausios kūrybinės dirbtuvės, stalo ir vaizdo žaidimai bei daug kitokių įdomybių. „Lituanicon XXXV: Folkloras“ vyks Socialinių mokslų kolegijos pastate (Kalvarijų g. 137E), Vilniuje. Renginys nemokamas!
Pomirtiniai Adomo Mickevičiaus nuotykiai, Bolivudas ir internetas
„Lituanicon“ paskaitų programa šiemet itin marga ir įdomi. Savo naujausias knygas pristatys ir apie folklorą fantastinėje literatūroje diskutuos rašytojai Kotryna Zylė, Justinas Žilinskas, Lina Žutautė, Justina Kapeckaitė bei tautosakininkė Nijolė Laurinkienė. Studiją apie iš Abiejų Tautų Respublikos kilusius visiems puikiai pažįstamų vampyrų protėvius parašęs medievistas, kultūros tyrėjas Łukaszas Kozakas klausytojams papasakos apie žymiojo Lenkijos ir Lietuvos poeto, Adomo Mickevičiaus gyvenimą šiapus… ir anapus. Pasirodo, kad Krokuvos valstiečiai po Mickevičiaus laidotuvių jį ėmė kaltinti dėl įvairiausių juos ištikusių gamtinių stichijų ir nelaimių.
Susipažinti su ne tokiais žinomai nemirėliais bus galima etnologės Astos Skujytės-Razmienės paskaitoje. Tyrėja papasakos, kaip Lietuvoje siaubą gyviesiems keldavo ilsėtis ramybėje atsisakantys iškeliavusieji anapilin. Filosofo, Vilnius Tech dėstytojo Alfredo Buiko paskaitoje bus galima geriau susipažinti su creepypasta, arba internetinį siaubo folklorą, o Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto vadovas Deimantas Valančiūnas pristatys, kaip hindu mitologija paveikė šiuolaikinės Indijos populiariąją kultūrą.
„Folkloras – tai ne tik liaudies dainos, bet ir kitokia nuasmeninta kūryba, – sako renginio koordinatorius ir organizatorius Kastytis Zubovas. – Nusprendėme festivalyje pristatyti tai, kaip tokia kūryba veikia mūsų vaizduotę šiandien ir kokią įtaką folkloras turėjo ištisoms fantastų kartoms.“
Interaktyvios veiklos – nuo viduramžių memų iki kino filmų muzikos
Kaip ir kasmet, norinčių pailsėti nuo paskaitų ar išmėginti jėgas kūryboje lauks įvairios veiklos. Štai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Antanas Petrilionis pakvies renginio dalyvius į dirbtuves, kurių metu bus galima ne tik susipažinti su viduramžių vienuolių darbu skriptoriumuose, bet ir sukurti savo pasakojimą iš įvairių marginalijų.
Istorijos mėgėjai turės galimybę išmėginti studijos „Fluxo Games“ kuriamą vaizdo žaidimą apie knygnešius, o stalo žaidimų entuziastų lauks „RPG namelio“ kuruojama stalo vaidmenų žaidimų selekcija.
Trečiame aukšte bus įrengta istorinio fechtavimo erdvė, o rankdarbių ir melomanų lauks sodų rišimo dirbtuvės ir muzika. Dalyviai galės mėgautis profesionalių atlikėjų pasirodymais, nes festivalyje pirmą kartą laukia muzikinė programa. Savo kūrybą pristatys duetas „Korhina“ ir epiškos vokalinės muzikos dainininkė Agnė Buškevičiūtė. Be to, vyks filksingo užsiėmimas, skirtas perkurti liaudies dainoms.
„Renginio metu kviečiame fantastų bendruomenės narius išlaisvinti savo kūrybiškumą. Būtent tam yra skirti dar iki renginio vykstantys literatūros, vizualiųjų menų ir žaidimų kūrimo konkursai, tačiau ir renginio metu laukia apsčiai veiklų, leidžiančių pasireikšti. Mums svarbu, kad dalyviai turėtų galimybę kurti ne tik intelektualinį, bet ir asmenišką santykį su plačiai suprantamu folkloru“, – teigia viena iš festivalio organizatorių Arnita Petrulytė.
„Lituanicon“ – seniausias Lietuvos fantastų suvažiavimas arba konventas, kasmet sutraukiantis beveik tūkstantį dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Konferencija yra nekomercinė, organizuojama savanorystės pagrindu ir yra skirta populiarinti fantastikos žanrą Lietuvoje, supažindinti auditoriją su literatūros, kino, žaidimų, populiariosios kultūros naujienomis ir fantastinėmis bei futuristinėmis idėjomis. Pirmasis Lituanicon įvyko 1990 m. Kaune.