Puolimas, kurio taikinys buvo ukrainiečių kontroliuojamas Plechovo kaimas, ne tik nepavyko – jis nepavyko pačiu ironiškiausiu būdu. Rusų kolona įstrigo prieštankiniuose spąstuose – tranšėjoje ir betoninių kliūčių linijoje – kuriuos rusai pastatė prieš ukrainiečių įsiveržimą į Kurską rugpjūčio pradžioje.
Prie Plechovo yra du pagrindiniai rusų pastatyti gynybiniai statiniai – prieštankiniai spąstai ir netoliese esantis pėstininkų tranšėjų kompleksas. Ukrainos 129-oji teritorinės gynybos brigadai atakavus dronų banga, puolantys rusai vargingai veržėsi pro prieštankinius spąstus.
„Mūsų kariai davė pamoką rusų okupantams ir jų technikai, sudegino dešimtis šarvuočių ir likvidavo priešo personalą“, – rašė Ukrainos karo korespondentas Jurijus Butusovas.
Rusijoje pagamintos gynybos sistemos, kurios padėjo sužlugdyti neseniai vykusį pačios Rusijos puolimą, galėjo tapti rimta kliūtimi Ukrainos invazijai – tačiau taip nenutiko. Remiantis ukrainiečiams atitekusiais rusų žvalgybos duomenimis, gynybinius įtvirtinimus už Plechovo teritorijos ribų sudarė keli būriai ir bent viena kuopa – iš viso keli šimtai karių.
Tačiau rusų kareivius Kurske netikėtas ukrainiečių puolimas rugpjūčio 6 d. užklupo netikėtai ir jie nespėjo panaudoti savo didelės ugnies galios – įskaitant beveik 200 artilerijos pabūklų.
Taigi, prieštankiniai spąstai ir žiediniai pėstininkų grioviai ukrainiečiams tapo privalumais. Ir skirtingai nei rusai, Ukrainos 129-osios teritorinės gynybos brigados kariai visiškai tikėjosi kontrpuolimo – ir buvo pasirengę pasinaudoti gerai įrengta gynyba.
Rusų inžinierių, įrengusių gynybinius įtvirtinimus prie Plechovo, nuopelnas – kad šie įtvirtinimai veikė taip, kaip buvo skelbta, ir sulėtino priešo puolimą pakankamai ilgam, kad vietos gynėjai galėtų panaudoti geriausias savo ugnies pajėgas. Tačiau tai, kad jų bendražygiai pastatė efektyvius prieštankinius spąstus, neabejotinai yra menka paguoda rusų kareiviams, kurie galiausiai į juos ir pakliuvo, rašo „Forbes“.
