Pasak Odensės muziejaus archeologų, per pastaruosius šešis mėnesius netoli Åsumo kaimo Funeno saloje aptikta kapavietė.
Vikingų epochos (793–1066 m.) žmonių palaikų randama retai – iš dalies dėl to, kad Skandinavijos dirvožemis yra rūgštus ir prastai išlaiko kaulus. Taigi, rasti 50 šio laikotarpio palaidojimų yra išskirtinis dalykas.
„Tikrai neįprasta vienu metu rasti tiek daug gerai išsilaikiusių skeletų, kokių rasta Åsumo kaime, – teigia kasinėjimuose dirbęs archeologas ir Odensės muziejaus kuratorius Michaelis Borre Lundø. – Šis atradimas suteikia nepaprastų galimybių atlikti įvairias mokslines analizes, kurios gali atskleisti daugiau apie bendrą palaidotųjų sveikatą, mitybą ir kilmę.“
„Analizės gali net atskleisti, ar palaidoti vikingai buvo susiję giminystės ryšiais, o tai būtų ypač reikšminga, nes tai niekada nebuvo tirta panašiuose kapuose“, – pastebi jis.
Vikingų epochos kapai netoli Åsumo datuojami 900 m. – galbūt tuo metu, kai Danijos karalius Gormas „Senasis“ ir karalienė Thyra valdė iš netoliese esančio Jutlandijos miesto Jellingo. Istorikai nesutaria, kur Gormas valdė, tačiau visuotinai pripažįstama, kad jo karalystei priklausė centrinė Funeno sala. Pasak archeologų, nauji radiniai rodo to meto regiono svarbą.
Gormas ir Thyra buvo Haraldo Mėlyndančio, kuris tapo karaliumi po Gormo mirties apie 958 m. ir kurio vardu pavadintas belaidžio ryšio standartas („Bluetooth“), tėvai. Haraldas teigė, kad jis atvertė danus į krikščionybę. Tačiau vikingų karalystėje, kurią valdė Gormas ir Thyra, buvo garbinami senovės norvegų dievai – tokie kaip Toras, Odinas ir Freiras.
Turtingi mirusieji
Daugelis Åsumo mieste palaidotų žmonių buvo turtingi – tai rodo jų įkapės. Pavyzdžiui, viename kape moteris palaidota išskirtiniame vikingų vežime.
„Moteris buvo palaidota vežime, kuriuo greičiausiai keliavo, – sakė M. B. Lundø. – Ji turėjo gražų stiklo karoliukų vėrinį, geležinį raktą, peilį su sidabru dekoruota rankena ir svarbiausia, nedidelį stiklo gabalėlį, kuris galėjo tarnauti kaip amuletas.“
Kape taip pat buvo smulkiai dekoruota medinė skrynia, kurios turinys iki šiol nežinomas.
Kitame kape rasta iš bronzos pagaminta trispalvė sagtis, taip pat raudonas stiklo karoliukas, pakabintas ant mirusiojo kaklo, geležinis peilis ir nedidelis kalnų krištolo gabalėlis.
„Kalnų krištolas Danijoje natūraliai nesiformuoja ir greičiausiai buvo atvežtas iš Norvegijos, – atkreipia dėmesį M. B. Lundø. – Keli daiktai iš daugelio Åsumo kapų rodo, kad palaidoti vikingai buvo susiję su vikingų epochoje susiformavusiais tarptautiniais prekybos tinklais.“
