7 valandos ekrane per dieną: ar tai nauja norma?
Kai šiuolaikinis žmogus prie ekranų praleidžia tiek daug laiko kiekvieną dieną, gali būti sunku atskirti, kada naudojimasis technologijomis kenkia. „Digital 2023“ pasaulinė apžvalgos ataskaita nurodo, kad 16–64 metų amžiaus žmonių vidutinis dienos ekrano laikas siekia beveik 7 valandas.
„Populiari metafora apie varlę, kuri nejaučia, kad pamažu kaista vandenyje, puikiai iliustruoja, kaip žmonėms išsivysto priklausomybė nuo išmaniųjų. Dažnai nepastebime, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami į ekraną. O jei norime paslėpti, kiek laiko praleidome prie telefono, jaučiame gėdą, tai gali būti ženklas, kad ne veltui“, – sako M. Kriščiūnas.
Anot jo, nors priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo besaikio laiko leidimo socialiniuose tinkluose ir lošimų iki nuolatinio naujienų skaitymo bei informacijos rinkimo – jos simptomai nedaug skiriasi nuo kitų priklausomybių.
„Kaip ir kitos priklausomybės, ji neigiamai veikia žmogaus gyvenimą, o atsitraukimas ar pertrauka nuo jos sukelia abstinencijos pasekmes. Pavyzdžiui, nenaršant telefone kelias valandas, gali kilti pyktis, liūdesys, nerimas, stresas ar nemiga. Be to, net ir nedalyvaudami aktyvioje veikloje internete, dažnai galvojame apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose platformose. Šis nuolatinis dėmesys ekranams gali trukdyti mūsų darbingumui, santykiams su kitais žmonėmis ir apskritai gyvenimo kokybei“, – sako psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinių algoritmus, kurie atliepia žmogaus biologinius poreikius, greitai ir patogiai pateikdami turinį. Dėl to natūraliai didėja laikas, praleidžiamas virtualioje erdvėje. J. Antropik pabrėžia, kad vieną labiausiai įtraukių algoritmų naudoja soc. tinklas „TikTok“.
„Socialiniai tinklai sąmoningai manipuliuoja vartotojų norais ir baimėmis, siekdami padidinti įsitraukimo rodiklius, kas gali sukelti priklausomybę. Pavyzdžiui, „TikTok“ turinys yra kruopščiai pritaikytas kiekvienam vartotojui. Patiktukai, komentarai, peržiūros laikas ir pasidalijimai prisideda prie rekomendacijų algoritmo, kuris nustato, kiek vaizdo įrašas tinkamas kiekvienam vartotojui, atsižvelgiant į jo pomėgius. Dėl to žmonės praleidžia vis daugiau laiko programėlėje. Šis procesas sukuria nesibaigiantį tendencingo turinio srautą, skatindamas itin priklausomą šios programėlės pobūdį,“ – teigia J. Antropik.
Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau
J. Antropik siūlo būdus, kaip sumažinti laiko praleidimą prie išmaniojo telefono. Pirmiausia, verta nustatyti aiškias taisykles, kiek laiko per dieną leisite sau praleisti internete.
„Tam galite naudoti laiko stebėjimo programėles, kurios padės matyti, kiek valandų praleidžiate skirtingose svetainėse. Taip pat verta išbandyti pauzes, kai būnate be interneto, pavyzdžiui, vakarienės metu ar prieš miegą, kad galėtumėte skirti daugiau dėmesio šeimai, draugams ar kitoms veikloms. Svarbu sukurti teigiamus įpročius, tokius kaip fiziniai užsiėmimai ar hobiai, kurie padės užpildyti laiką paleidus telefoną iš rankų“, – sako J. Antropik.
Pasak jos, taip pat galima pakeisti programėlių vietas telefono ekrane. Toks minimalus žingsnis apsunkins programėlės radimą ir apsaugos nuo nesąmoningo naršymo.
Be tradicinių patarimų, ji siūlo radikalų sprendimą – kurį laiką naudoti paprastą mygtukinį telefoną.
„Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau. Laikinas perėjimas prie paprastesnio įrenginio leis jums atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, o tai padės susikoncentruoti į kasdienius dalykus ir realybę, padidins produktyvumą“, – priduria ji.
Anot J. Antropik, dar viena priemonė sumažinti priklausomybę – atsisakyti socialinių tinklų programėlių savo išmaniajame telefone. „Bent laikinai ištrynę socialinių tinklų programėles, galėsite tikrinti savo paskyras tik iš kompiuterio, taip sumažindami nuolatinio „scrollinimo“ pagundą“, – teigia J. Antropik.
