„Perkame minas, nes jos itin svarbus komponentas norint, kad kontrmobilumo priemonės būtų efektyvios. Nemažai resursų bus skiriama minavimo pajėgumams, įvairių tipų minų pirkimui. Kontraktus turime, pirmosios minos jau pasiekė kariuomenės sandėlius“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Priešdugninė mina „Sentry“ yra naujos kartos nuotoliniu būdu valdoma prieštankinių minų sistema, kuri apjungia pažangų šifruotą tinklinį ryšį bei didelio skverbimosi į taikinius galimybes. Prireikus miną galima laikinai atjungti tam, kad būtų praleisti draugiški padaliniai arba ją būtų galima neutralizuoti, jei to reikalautų situacija. Šio tipo mina turi galimybę atpažinti ir identifikuoti priešiškus taikinius, autonomiškai parinkti sprogimo laiką, siekiant padaryti kuo didesnius nuostolius priešo technikai.
Minos yra efektyvus būdas užtikrinti kontrmobilumo priemonių veikimą pasienyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai dar šių metų pradžioje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo šalims vystant efektyvias kontrmobilumo priemones pasieniuose su priešiškomis valstybėmis.
Visos trys šalys susitarė, kad atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, geografines ypatybes, turimus ir planuojamus kariuomenių pajėgumus, papildomai sustiprins kontrmobilumo pajėgumus išilgai rytinės NATO sienos.
Pasienio su Baltarusija ir Rusija stiprinimas taip pat yra ir Lietuvos bei Lenkijos prioritetas. Lietuvai tęsiant kontrmobilumo priemonių plano įgyvendinimą, kuriame didelis dėmesys yra skiriamas ir Suvalkų koridoriaus saugumo stiprinimui, Lenkija taip pat daug investuoja į savo sienos fortifikaciją.
Visoms kontmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų bėgyje Lietuvai gali reikėti apie 600 mln. eurų.
