Tyrėjai pirmą kartą aptiko paslaptingą medžiagą, užteptą ant kelių mumijų, palaidotų Xiaohe kapinėse šiaurės vakarų Kinijos Tarimo baseine, maždaug prieš du dešimtmečius. Dabar, atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad paslaptingasis lipnus daiktas buvo kefyro sūris – probiotinis minkštasis sūris – ir kad jis buvo gaminamas naudojant karvių ir ožkų sūrius prieš tūkstančius metų, teigiama žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime.
Sūryje buvo keletas bakterijų ir grybelių rūšių, įskaitant Lactobacillus kefiranofaciens ir Pichia kudriavzevii, kurios abi randamos šiuolaikiniame kefyre. Tai yra „simbiotinės kultūros“, sudarytos iš bakterijų ir mielių mišinio, kurios fermentuoja pieną į sūrį, panašiai kaip raugo mielės, teigiama pranešime.
„Tai yra seniausias pasaulyje kada nors aptiktas sūrio mėginys“, – teigia tyrimo vyresnysis autorius, Kinijos mokslų akademijos stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto Pekine paleontologas Qiaomei Fu. – Tokius maisto produktus kaip sūris labai sunku išsaugoti tūkstančius metų, todėl tai reta ir vertinga galimybė“.
Q. Fu pridūrė, kad „išsamiai ištyrus senovinį sūrį, galima geriau suprasti protėvių mitybą ir kultūrą“.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad L. kefiranofaciens buvo glaudžiai susijusios su panašiomis bakterijomis, kilusiomis iš Tibeto. Atlikę bakterijų genų sekos nustatymą, mokslininkai galėjo atsekti, kaip probiotinės bakterijos evoliucionavo per pastaruosius 3600 metų.
„Mūsų pastebėjimai rodo, kad kefyro kultūra Šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regione išliko nuo bronzos amžiaus, – pasakoja Q. Fu. – [Galime] stebėti, kaip bakterija evoliucionavo per pastaruosius 3000 metų. Be to, tyrinėdami pieno produktus, susidarėme aiškesnį vaizdą apie senovės žmonių gyvenimą ir jų sąveiką su pasauliu.“
Tačiau vis dėlto lieka nežinoma, kodėl šie asmenys apskritai buvo ištepti sūriu, rašo „Live Science“.
